Smiltyninis gyslotis (Plantago scabra) – vienmetė gėlė. Stiebas 10-40 cm aukščio, šakotas. Lapai priešiniai, lygiakraščiai, jų viršutinė dalis retai dantyta. Žiedai maži, susitelkę lapų pažastyse į tankias apskritas ilgakotes varpas. Vaisius – dvilizdė dėžutė. Sėklos tamsiai rudos, blizgančios.
Lietuvoje smiltyninis gyslotis negausus. Auga smėlėtuose upių pakraščiuose. Gėlė žydi visą vasarą.
Vaistinė žaliava – subrendusios gysločio sėklos ir šviežia žolė. Žolė renkama birželio-liepos mėn. Iš šviežios smiltyninio gysločio žolės ir plačialapio gysločio lapų (santykiu 1:1) farmacijos pramonė gamina gysločių sultis. Jomis gydomos įvairios virškinamojo trakto ligos.
Sėkloms surinkti gysločių žiedyną pjaunami, kuomet subręsta apatinių žiedynų sėklos, t.y. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Džiovinama lauke, pavėsyje. Žiedynai nukuliami, sėklos persijojamos per sietą. Džiovinant reikia saugoti, kad gėlės nesudrėktų, nes gleives kaupiančios sėklos išbrinks ir bus sunku jas atskirti. Be to, dalį gleivių praradusios sėklos tampa mažiau vertingos. Išdžiūvusios jos turi būti blizgančios, slidžios, tamsiai rudos, bekvapės ir beskonės.
Smiltyninio gysločio sėklos vartojamos viduriams laisvinti. 2 valgomieji šaukštai sėklų užpilami 100 ml verdančio vandens ir po 5-10 min. vanduo nupilamas. Sėklos suvalgomos iš vakaro, kadangi terapinis veikimas prasideda po 6-12 valandų.
Gysločio sultimis, gydomas gastritas, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, lėtinis kolitas, skrandžio opa. Geriama po 1 valgomąjj šaukštą 3 kartus per dieną. Valgomasis šaukštas praskiedžiamas 50 ml šilto vandens ir išgeriama 15-20 min. prieš valgj.
Teksto komentarai