Augalai

Sosnovskio barštis

Sosnovskio barščio padariniai

Augalas Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi) – tai invazinė piktžolė, su kuria Lietuvoje aktyviai kovojama jau kuris laikas. Deja augalą labai sunku išnaikinti, ir jis kelia nemažai problemų, kadangi yra smarkiai nuodingas.

Sosnovskio barščiai (žaizdos)Nekontroliuojami sosnovskio barščiai per vasarą pasiekia ~4 m aukštį, o tai gana įspūdingas rezultatas turint galvoje jog tai žolinis augalas.

Jūs nesunkiai pažinsite sosnovskio barštį. Jis išsiskiria itin dideliais lapais ir skėtiškais žiedais. Lietuvoje plinta pakelių grioviuose, nešienaujamuose laukuose, kai kur ganyklose.

Sakoma, jog sovietų sąjungos laikais šis augalas buvo atgabentas į Lietuvą bei kitas europos šalis kaip pašarinis augalas. Tik vėliau atkreiptas dėmesys, kad augalo sultys užtiškusios ant žmogaus odos ir paveiktos saulės spindulių sukelia labai stiprius nudegimus.

Sosnovskio barščio naikinimas

Aktyviai naikinamas, tačiau procesas sudėtingas, reikalauja apsaugos priemonių dirbantiems su šiais augalais, kadangi pjaunant stebus, sosnovskio barščio sultys trykšta ir lengvai patenka ant odos. Pastebėjus augavietę rekomenduojama kuo skubiau uždengti ir laikyti tol, kol augalas sunyks.

 

Sosnovskio barščio žiedai
Sosnovskio barščiai

Nuo šio augalo dažnai nukenčia nepridengtos galūnės – rankos, kojos. Braunantis per buzgynus ar pjaunat žolę sulčių gali užtikšti ant veido, kaklo. Sosnovskio barščio nudegimų padariniai labai skaudūs, todėl geriau laikykites atokiau, o šios piktžolės naikinimą palikite tinkamomis priemonėmis apsiginklavusiems profesionalams.

Nudeginta oda nueina puslėmis, jos sunkiai gyja, pritvinksta skysčio ir sudaro daug nepatogumų. Ypač skaudu tai, jog augalas savo dydžiu nesunkiai patraukia dėmesį, dažnai nukenčia vaikai panorę nuskinti aukšta sosnovskio barščio kotą ar įstabaus dydžio lapą.

Nudegimas nuo sosnovskio barščio
Sosnovskio barščio žaizdos
Sosnovskio barštis (nudeginta oda)
Sosnovskio barščiai poveikis odai

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama