Spanguolė

Spanguolė (Oxycoccus) – erikinių (Ericaceae) šeimos daugiametis, visad žaliuojantis krūmelis.

Stiebai pažeme šliaužiantys, 60 – 80 cm ilgio.

Lapai smulkūs, kiaušiniški, smailiais galiukais. Kraštai lapų šiek tiek užriesti.

Žydi gegužės – birželio mėnesį. Žiedai balzganai rausvi, susitelkę į kekes.

Vaisiai – apvalios, saldžiarūgštės su aitrumo prieskoniu, sultingos, tamsiai raudonos uogos sunoksta rugsėjo – lapkričio mėnesiais.

Uogos ant stiebo išsilaiko iki pavasario.

Norint sode užsiauginti spanguolių reikia įrengti spanguolyną. Joms augti reikalinga rūgšti žemė.

Mes parinkome saulėtą vietą. Kasėm duobę 50 – 60 cm gylio. Kraštus įrėminom medinėm lentom. Duobės dugną išklojom plėvele. Bėrėm sluoksnį pušų spyglių. Likusią dalį rūgščios durpės. Liejom, kad nors kiek durpė sudrėktų, kad vėjui pakilus nenešiotų durpių. Po kelių dienų pasodinom turimus spanguolių kerelius bei įšaknydintas šakeles.

Pirmais metais buvo vos kelios uogytės. Antrais daugiau.

Didžiausias derlius trečiais – ketvirtais metais. Vėliau derlius prastėja, todėl senus kerus reiktų pakeisti jaunesniais augaliukais. Galima keisti dalimis, vienais metais vieną spanguolyno pusę, kitais metais kitą. Taip neliktume be uogų.

Spanguolės dauginamos vegetatyviškai.

Spanguolės plačiai naudojamos maisto ir gaiviųjų gėrimų pramonėje, medicinoje.

Lietuvoje spanguolių sultimis gydoma cukrinis diabetas, peršalimo ligų profilaktikai, tuberkuliozė, galvos skausmai.

Spanguolės sutrintos ir sumaišytos su medumi – priemonė peršalimo ligoms, skaudančiai gerklei gydyti.