Augalai

Svarainis

Svarainiai

Svarainis (Chaenomeles) –  dekoratyvus bei vaisius vedantis krūmas. Iš svarainių vaisių verdamas skanus ir sveikas svarainių sirupas, juo žiema galima skaninti arbatas, o vasarą numalšinti troškulį užpylus šaltu vandeniu.

Kad žiemą jauni ūgliai neapšaltų, parinkite svarainiams šiltą vietą užuovėjoje, kur susikaupia daugiau sniego. Jeigu žemė labai prasta, galima ją pagerinti kompostu arba gerai perpuvusiu mėšlu. Svarainiams labiausiai tinka derlingi silpnai rūgštūs priemoliai (pH 5.5-6.0), kalkingoje žemėje jie dažnai serga chloroze.

Svarainių sodinimas anksti pavasarį prieš pumpurų sprogimą arba vėlų rudenį (geriausia po pirmų šalnų, kai natūraliai nukrinta lapai), kaip ir kiti vaismedžiai ar vaiskrūmiai. Šaknies kaklelis turi būti lygiai su žeme.

Augalai grupėmis sodinami kas 1-1.5 m, apvaduose – kas 0.5-1 m. Vėlų rudenį pasodinti svarainiai mulčiuojami durpėmis arba pjuvenomis, smulkintais šiaudais, medžio žieve. Pavasarį krūmeliai patręšiami azoto ir kalio, rudenį – kalio ir fosforo trąšomis. Svarainiai nemėgsta chloro, nes jis slopina žiedunių pumpurų formavimąsi. Patręšus trašomis su chloru (kalio chloridu ir pan.) svarainiai žydi ir dera prasčiau arba visai nežydi.

Svarainių priežiūra beveik tokia pati, kaip ir kitų vaiskrūmių. Žemė prieš sodinimą patręšiama perpuvusiu mėšlu, kompostu ir kalio bei fosforo trąšomis. Sodinama rudenį (geriau) arba pavasarį, pradeda derėti po 2-4 metų. Svarainiai giliai įsišaknija, jais galima sutvirtinti šlaitus.

Svarainio krūmas
Svarainių žiedai

Per sezoną tręšiama tris kartus – anksti pavasarį, po žydėjimo ir nuėmus derlių. Pavasarį paberiama azoto trąšų, po žydėjimo ir derliaus nuėmimo – kalio ir fosforo trąšų. Palaistyti (jeigu sausa) užtenka kartą per mėnesį, bet vandens negailėti. Genima kartą kas 5-6 metai, vasarą po žydėjimo arba anksti pavasarį. Išpjaunami silpni, sausi ir seni (senesni kaip 5 m) ūgliai. Po žemais svarainiais priauga daug piktžolių, jas sunku iškrapštyti dėl dygliuotų svarainių šakų. Pravartu svarainius storai mulčiuoti arba pakrūmes užkloti juoda austine plėvele – tai sulaiko piktžoles.

Rūšiniai svarainiai dažniausiai dauginami sėklomis, retos veislės ir hibridai – auginiais ir kero dalimis.
Sėklos daigios 2-3 metai, geriausia sėti šviežias sėklas rudenį tiesiai į dirvą arba į dėžutes (jos per žiemą paliekamos lauke). Jeigu sėjama pavasarį, žiemą 2-3 mėn. sėklos stratifikuojamos drėgname smėlyje 0-30C temperatūroje (tinka apatinė šaldytuvo lentyna).

Auginiai geriausiai įsišaknija vasarą (birželio mėn.), nešildomuose šiltnamiuose. Labai retos ar vertingos veislės įskiepijamos į rūšinį svarainį. Skiepijama pavasarį arba akiuojama ankstyvą rudenį. Poskiepiams taip pat tinka kriaušės, šermukšniai, cidonijos. Ir atvirkščiai, rūšiniai svarainiai naudojami kaip poskiepiai kai kurioms kriaušėms, obelimis, sodiniams šermukšniams. Sode svarainiai dera su žemaūgiais migdolais, lanksvomis, forzitijomis ir magnolijomis.

Svarainis ant šakos
Svarainių derlius
Žymės

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama