Augalai

Trikertė žvaginė

Trikertės žvaginės

Piemens terbele arba trikerte sūrmaiše liaudyje dažnai vadinama visiems pažįstama piktžolė – trikertė žvaginė (Capsella bursa – pastoris (L.) Medik.). Tai vienmetis, rečiau dvimetis bastutinių (kryžmažiedžių) šeimos augaliukas.

Trikertė žvaginė botanikojeŽvaginė auga laukuose, dirvonuose, pakelėse, patręštose kultūrinėse pievose ii labiausiai žinoma kaip įkyri daržų piktžolė. Tačiau išrovę neskubėkite išmesti – visa antžeminė žvaginės dalis tinka vaistinei žaliavai, o jauni lapai ir ūgliai bei sėklos valgomi.

Trikertės žvaginės stiebas status, 10-50 cm aukščio, šakotas ir vagotas. Smulkiais, kryžmažiedžiams augalams būdingais baltais žiedeliais jos žydi nuo balandžio iki pirmųjų šalnų. Pirmieji vaisiai, trikampiškos ankštarėlės, primenančios kadaise nešiotas piemenų terbeles, subręsta jau gegužės mėn. pabaigoje. Vienas augalas gali subrandinti net iki 40 tūkst. smulkių rusvų sėklyčių — štai dėl ko jas taip sunku išprašyti iš daržo.

Žvaginės žolėje yra įvairių vertingų medžiagų (alkaloidų, eterinio aliejaus, fitoncidų, mikroelementų ir kt.), o lapuose — vitaminų C,D,K,B2, ptovitamino A. Neveltui nuo senovės mūsiškė piktžolė Kinijoje auginama kaip labai vertinga prieskoninė daržovė. Jauni skroteliniai lapai ir stiebai dedami į salotas, sriubas, iš jų gaminamos tyrės, uždarai mėsos patiekalams. Jeigu turite kantrybės, galite prisirinkti ir sėklų – tai puikus garstyčių pakaitalas.

Vaistinei žaliavai trikertė žvaginė pjaunama žydėjimo metu. Džiovinama pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Paskui laikoma tankiuose drobiniuose arba popieriniuose maišeliuose.

Gydomosios trikertės žvaginės savybės žinotos jau Senovės Romoje ir Graikijoje. Viduramžiais šiuo augalu stabdydavo kraują, jis pasitarnavo ir Pirmojo pasaulinio karo metais, kai labai trūko vaistų. Šiuo metu iš žvaginės žolės gaminami ekstraktai ir ištraukos, kurie stabdo vidinį kraujavimą. Kiti preparatai vartojami sergant peršalimo, inkstų, kepenų, šlapimo pūslės ligomis, reumatizmu, maliarija, cukriniu diabetu, sutrikus medžiagų apykaitai. Šviežiomis augalo sultimis plaunamos žaizdos, įtrinami sumušimai, iš jų daromi kompresai.

Trikertės žvaginės žiedai
Augalas trikertė žvaginė

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama