Augalai

Vaistinė dirvuolė

Vaistinė dirvuolė

Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria) – daugiametis, 30-120 cm akščio gėlė. Stiebas status, nešakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai pražanginiai, sudėtiniai, pert­rauktai neporomis plunksniški, link žiedyno mažėjantys, prie pamato suda­rantys skrotelę. Viršutinė lapų pusė tamsiai žalia, apatinė balkšva, gausiai apaugusi plaukeliais. Gėlės žiedai geltoni, susitelkę j varpišką kekę. Šakniastiebis trumpas, storas. Vaisius – vagotu paviršiumi, apaugęs šereliais.

Vaistinė dirvuolė paplitusi visoje Lietuvoje. Auga palaukėse, pamiškėse, krūmuose, pievose, šlaituose, dirvonuose. Mėgsta sausas ir saulėtas vietas. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.

Vaistinė žaliava – antžeminė augalo dalis. Gėlė pjaunama liepos mėn., kol nesubrendę vaisiai. Džiovinama paskleista plonu sluoksniu nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žolė turi būti silpno kvapo, kartaus skonio.

Dirvuolės žolės užpilas turi priešuždegiminių savybių. Liaudies medici­noje žolės vandeninės ištraukos geriama nuo kepenų (hepatito, tulžies pūslės akmenligės) bei virškinamojo trakto ligų.

Ištrauka gaminama taip: 1 arbatinis šaukštelis susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, palaikoma 10-15 min. uždarame inde ir nukošiama. Geriama po 100 ml 3 kartus per dieną. Taip paruošta, tik 3 kartus koncentruotesnė (1 valgomasis šaukštas), ji vartojama sergant sto­matitu, gingivitu burnos ertmės gleivinei, dantenoms, taip pat skaudamai gerklei skalauti. Kompresais gydomi odos pažeidimai.

Dirvuolėms peržydėjus geltonus žiedus pakeičia ant ilgo stiebo kabančios kibios sėklos. Jų kartais rasime prikibusių ant rūbų grįžus iš pievos.

Kontraindikacijos

Dirvuolės preparatų nepatariama naudoti kai užkietėję viduriai.

Vaistinės savybėsAugalas vaistinė dirvuolė

Dirvuolių preparatai ruošiami išoriniam ir vidiniam naudojimui. Jais išoriškai gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, spuogai. Vaistinės dirvuolės preparatais skalaujama burnos ertmė esant įvairiems dantenų pažeidoiams ir burnos ertmės ligoms gydyti.

Liaudies medicina naudoja peršalimui, tulžies bei inkstų negalavimams gydyti. Minimas organizmą stiprinantis ir tonizuojantis, kraujavimą stabdantis poveikis. Užsienio šaltiniuose minima, kad preparatais su dirvuole galima gydyti ir sukelti impotenciją. Impotencijos gydymui ruošiamas preparatas su pienu, tuo tarpu potencijos mažinimui – su alumi [RDT] .

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama dirvuolių žolė. Pjaunama antžeminė dalis augalui neperžydėjus (dažniausiai liepos mėnesį). Surinkta žolė džiovinama paskleidus plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje vietoje. Tinkamai laikant vartoti galima iki 3 metų.

Papilitimmas

Lietuvoje auga natūraliai. Dažniausiai mėgsta sausas, atviras ir saulėtas vietas. Sutiksime augančias šalia lauko keliukų, ganyklose, pievose.

Lietuvoje aptinkamos 3 rūšys: vaistinė, stačioji ir kvapioji dirvuolės. Kvapnioji labai reta, įrašyta į LRK. Atskirti rūšis vieną nuo kitos gana sudėtinga.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama