Augalai

Vaistinė gelsvė

Vaistinė gelsvė

Vaistinė gelsvė (Levisticum) – salierinių (Apiaceae) šeimos atstovė iš Irano.

Tai daugiametis krūmo pavidalo žolinis augalas, galintis užaugti iki 150-250 centimetrų aukščio.

Stiebai tuščiaviduriai, tvirti.

Lapai karpyti, plunksniški.

Pavasarį labai gražiai atrodo sudygę rausvi šio augalo želmenys. Vasarą pasipuošia gelsvai žaliais skėčio formos žiedynais. Žydi liepą ir rugpjūtį.

Norint, kad augalas būtų vešlesnis, galima neleisti jam žydėti, nukirpti žiedynstiebius.

Sodinti saulėtoje ar pusiau pavėsingoje vietoje, derlingoje dirvoje.

Dauginti sėklomis, senesnius – kero dalijimu. Sėti tik šviežiai surinktas sėklas.

Galima auginti vazone. Per karščius laistyti, tręšti.

Žiemoja lauke neapdengta. Galima žiemai pamulčiuoti.

Po žiemos pageltusius lapus nupjauti. Norint, pavasarį galima persodinti.

Kenkėjai gelsves puola retai.

Gelsvė naudojama sriubų, troškinių, padažų pagardinimui. Skonis primena grybus. Augalas gana aitrus, tad jo lapus vartoti saikingai.

Gėlė gelsvė
Augalas gelsvė

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama