Močiučių darželiuose neretai auga vaistinis smidras (Asparagus officinalis L.) — 1-1.5 m žolinis augalas puošnia ažūrine laja, plonomis ilgomis šakomis ir siaurais žvyniškais lapukais. Pas mus vaistiniai smidrai auginami tik dėl grožio, kaip dekoratyvinis augalas, o užsienyje ypač vertinami dėl skanių ir nekaloringų ūglių.
Vaistiniai smidrai auginamiai kaip daugiamečiai – atželia balandžio viduryje arba pabaigoje. Iš pradžių iš žemės išlenda stori balti ūgliai, kurie nuo saulės pažaliuoja, o kartais įgauna švelniai violetinį, rausvą ar gelsvą atspalvį. Ūgliai valgomi, tai šparagai — skani ir užsienyje labai vertinama daržovė. Maždaug per mėnesį iš ūglių išauga ilgi, ploni, šakoti stiebai, o birželį pražysta smulkiais baltais žiedeliais. Vasaros pabaigoje prinoksta raudonos uogytės. Sėklos ilgai išlieka daigios.
Vaistiniai smidrai dauginami sėklomis arba šakniastiebio auginiais (pavasarį atpjaunamas šakniastiebio gabalėlis su 1-2 augimo pumpurais ir keliomis šaknelėmis). Šviežios, ką tik surinktos sėklos sėjamos į dėžutes rudenį. Sausos ir senos sėklos prieš sėją stratifikuojamos — pamirkomos 2-3 dienas vandenyje (jį kasdien reikia keisti), sumaišoma su drėgnu smėliu ir mėnesį palaikoma šaldytuve.
Paskui sėjama į vazonėlius, laikoma šiltai ir laukiama daigų. Pavasarį daigeliai persodinami į lysves. Vėlų rudenį stiebai sunyksta, o šakniastiebis su mėsingomis požeminėmis ataugomis peržiemoja. Pravartu žemę aplink šakniastiebį prieš žiemą storai mulčiuoti durpėmis. Derlius pradedamas imti po 2-3 metų. Jeigu pavasaris sausas, smidrus reikia laistyti, nes ūgliai bus kieti ir neskanūs. Šakniastiebio auginiais smidrai dauginami pavasarį, kai pradeda žydėti šalpusniai. Pasodintų daigų pumpurai turi būti 10-15 cm po žeme.
Vaistiniai smidrai mėgsta trąšias, giliai įdirbtas ir vandeniui laidžias dirvas. Nepakenčia stovinčio vandens. Vienoje vietoje gali augti ir derėti labai ilgai, jeigu kasmet patręšite geru kompostu arba perpuvusiu mėšlu.
Storas mulčio sluoksnis ne tik saugo nuo žiemos šalčių ir pavasario šalnų, bet pagausina ūglių derlių — juo storesnis mulčias, tuo ūgliai auga ilgesni ir ilgiau išlieka balti. Pažaliavę ūgliai apkarsta ir maistui netinka. Užsienyje šparagai rudenį mulčiuojami net 30 cm durpių sluoksniu. Kai ateina laikas pjauti ūglius, durpės atsargiai nušluojamos. Grėbti nepatariama, nes ūgliai lengvai lūžta. Jeigu nėra mulčio, šparagus galima apkaupti žemėmis.
Vienas smidro keras užaugina apie 8-16 ūglių. Lietuvoje jie pjaunami balandžio pabaigoje — gegužės pradžioje, nelygu orai. Kad nepražiopsoti geriausio laiko derliui nuimti, būtina nuolat stebėti augančius ūglius. Paprastai jie pjaunami atrankos būdu kas 1-3 dienas. Kai žemė storai mulčiuota durpėmis ar kitu lengvu mulčiu, o paviršius lygus, augdami smidrų ūgliai šiek tiek pakelia mulčią — atsiranda kauburėlis. Tai labai palengvina šparagų paiešką ir derliaus nuėmimą. Ūgliai atkasami, nupjaunami arba nulaužiami, vėl užpilama durpėmis ir išlyginama. Jie auga beveik visą mėnesį.
Užsienyje šparagai labai mėgiami gurmanų ir mielai auginami mėgėjiškuose daržuose. Yra išvesta įvairaus ankstyvumo veislių — šparagų sezonas pratęsiamas keletą savaičių. Be to, yra veislių, kurių ūgliai tinka valgyti ir žali, jų kaupti ar storai mulčiuoti nereikia. Šparaguose daug mineralinių medžiagų — kalio, kalcio, magnio, fosforo, taip pat vitamino C. Jie nekaloringi.
Maistui šparagus paruošti paprasta. Jų koteliai atsargiai nulupami (viršūnėlės neliečiamos), nupjaunami ir verdami stati, kad suminkštėtų. Į vandenį galima įberti druskos, įpilti citrinos rūgšties šlakelį ar vyno acto – pagal skonį.
Ruošiant smidrus svarbu jų nepervirti! Išvirti šparagai apšlakstomi alyvų aliejumi (jeigu daugiau nebus ruošiami). Labai skanu su parmezano sūriu, avokadu, plonai supjaustyta šonine ir baltu sausu vynu. Galima šparagus ruošti garuose arba kepti.
Teksto komentarai