Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis) – daugiametis žolinis augalas, gali išaugti iki 2 m. Jo lapai trumpakočiai, stiebiniai, stiebas prie pamato violetinis, žiedai balkšvai rausvi ir kvapnūs, sutelkti į kekę.Jeigu niekada nematėte augančio valerijono, galite jį pamatyti Kauno ar Vilniaus botanikos soduose, arba atostogaudami – Palangos botanikos sode.
Liaudies medicinoje valerijonas naudojamas nuo seno, jo savybes vertina ir tradicinė medicina. Augalo šakniastiebiuose daug eterinio aliejaus, taip pat kitų medžiagų, kurios malšina spazminį skausmą, gelbsti kai pučia vidurius.
Daugelis yra vartoję valerijono lašus, kai kankina nemiga, nerimas ir dirglumas. Šio augalo preparatai tinka net vairuotojams, nes nemigdo, tačiau lašus reikia išgerti ne mažiau kaip pusvalandis iki vairavimo. Pirktinius valerijono lašus gali puikiai pakeisti valerijono arbata – jeigu turite vietos, būtinai pasisodinkite šį augalą savo sode.
Valerijonas puikiai auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos, Azijos šalyse, Šiaurės Amerikos miškuose, pakrančių drėgnose pievose. Geriausiai jaučiasi derlingoje priemolio žemėje, puikiai auga durpiniame dirvožemyje ir net molyje, bet tuomet sunku nuplauti jo šaknis.
Geriausias valerijono priešsėlis – juodasis pūdymas. Reikia nuolat naikinti piktžoles, nes jų šaknys susipina su valerijono šaknimis ir paskui labai sunku nuimti derlių. Dirvą iš rudens reikia tręšti fosforo ir kalio trąšomis. 1 a išberiama apie 0.7 kg fosforo ir 0.5 kg kalio trąšų. Pavasarį, kai valerijonas pradeda augti, tręšiama ir azotinėmis trąšomis (0.6 kg/arui), jos išberiamos per du kartus. Kitais metais azoto trąšos išberiamos vienu ypu pavasarį, kai augalai pradeda augti.
Valerijonus galima auginti dviem būdais – sėti arba sodinti daigus. Sėjama eilutėmis pavasarį arba anksti rudenį į paruoštas lysves, tarp eilučių paliekama 0.5 m. 1 arui reikia apie 40 g sėklos. Šaknys kasamos po dviejų metų. Antrųjų metų vasaros pradžioje valerijonas pradeda leisti žiedynstiebius. Juos reikia išlaužyti (keletą kartų kas 10 dienų), tuomet šaknys būna stambesnės. Dalį sėjinukų galima palikti sėklai ir papildomai juos patręšti. Vasaros viduryje ima bręsti sėklos, subrendusios jos išbyra, todėl renkamos atrankiniu būdu keletą kartų. Sėkliniame sklype sėklos renkamos 2-4 m.
Valerijoną galima sodinti ir daigais. Pavasario sėjama šiltnamyje, o gegužės mėnesį sodinama lauke eilėmis kas 0,5 m, 20 cm atstumu. Dar galima valerijono daigus išauginti daigyne, o paskui juos persodinti į nuolatinę vietą. Tuomet sėjama (šviežios sėklos) rugpjūčio mėn. o daigai pasirodo rugsėjį. Į nuolatinę vietą persodinama gegužės mėnesį, o šaknys kasamos tų pačių metų rudenį. 1 kvad. m daigyno užauga apie 150 daigų. Valerijonas bijo sausros – svarbu nepamiršti palaistyti (šlapia žemė augalui nebaisi).
Valerijono šaknis geriausia kasti rugsėjo pabaigoje. Prieš kasant kuo žemiau nupjaunami stiebai. Jeigu valerijonas auginamas verslui ir juo apsodintas didelis plotas, šaknys kasamos bulvių kasimo mašina ar išariama plūgu, paskui šaknys iškeliamos šakėmis. Iškasti šakniastiebiai su šaknimis nuvalomi peiliu, nuplaunami tekančiu vandeniu paskui (stambūs susmulkinami) 1-2 dienas apvytinami gryname ore ir džiovinami šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje (ne aukštesnėje kaip 30-40°C temperatūroje). Iš 100 kg žalių šaknų gaunama 25-30 kg džiovintų. Išdžiūvę šakniastiebiai šviesiai ar net tamsiai rusvi spalvą, viduje – balsvi. Kvapas stiprus, skonis saldžiai kartus. Sausa žaliava laikoma maišuose ar kartoninėse dėžėse šiltai ir sausai, dažnai vėdinama. Naudojama 3 metai.
Pramonėje valerijonas naudojamas ne tik vaistams, bet ir eteriniams aliejams, odos ligas gydantiems kremams, arbatų mišiniams gaminti. Namuose iš valerijono galima išsivirti raminančios arbatos arba pasigaminti kūną atpalaiduojantį mišinį voniai. 2 šaukštelius susmulkintos valerijono šaknies užpilti 0.5 litro verdančio vandens ir palikti 10 min. pastovėti uždengtame inde. Neišgertos arbatos nešildyti, geriau užsiplikyti naujos. Ji ramina, padeda greitai užmigti ramiu, sveiku miegu. Jeigu gryna valerijono arbata nepatinka, galima jį maišyti su ramunėlėmis, melisa, pipirmėte, šalaviju, paskaninti kardamonu ir imbieru. Valerijono vonios receptas: 100 g džiovintos augalo šaknies palaikyti 10 val. 1 l vandens, nukošti ir supilti į vonią. Jeigu skubate, 100 g šaknies užpikite 2 l vandens, pavirinti, palaikykite 10 min., nukoškite ir supilkite į vonią.
Teksto komentarai