Valgomasis Česnakas (Allium sativum) – česnakinių (Alliaceae) šeimos kultūriniai augalai, plačiai paplitę Amerikoje, Europoje.
Žieminiai česnakai kilę iš pietinių kraštų.
Česnakai yra skirstomi į turinčius žiedynstiebius ir jų neturinčius. Mums labiau žinomas skirstymas į vasarinius ir žieminius.
Vasariniai česnakai dažniausiai neformuoja žiedynstiebio.
Žieminiai česnakai išaugina žiedynstiebį ir žiedyną su neišsivysčiusiais žiedais bei oriniais svogūnėliais. Derlingesni, populiaresni – žieminiai česnakai. Skiltelės beveik vienodo dydžio ir subręndusioje galvelėje galima rasti 5 – 8 skilteles.
Žieminius česnakus sodinti reikia vidutinio sunkumo dirvoje, tačiau kurioje nesilaiko vanduo. Auginami po agurkų, bulvių, kopūstų. Tai dirvos, kurios buvo tręštos mėšlu.
Nereikėtų sodinti po svogūnų, nes jie serga tomis pačiomis ligomis. Sodinti reikia rudenį, tokiu laiku, kad iki šalčių spėtų gerai įsišaknyti. O tam reikia apie 40 dienų. Tad, tinkamiausias laikas rugsėjo pabaiga ar spalio pradžia.
Sodinti kas 10 cm. Prieš sodinimą skilteles galima parą pamirkyti mikroelementų tirpale. Nuo nematodų profilaktiškai galima pamirkyti kalio permanganato tirpale.
Sodinimui atrinkti sveikas, stambesnes skilteles, nes iš didesnių skiltelių išaugs didesnės galvos. Pradėjus šalti, česnakus reikia mulčiuoti durpėmis. Žiemą pagerina žiemojimą, vasarą sulaiko drėgmę, didina derlių.
Žieminius česnakus galima dauginti oriniais svogūnėliais. Pirmais metais iš jų išaugs sėjinukai, antrais – geri česnakai.
Oriniai sodinami rudenį, gana tankiai. Nukasti juos – pradėjus gelsti lapams. Vėliau sodinukai sodinami rudenį, kaip ir sodinant skilteles.
Jei sėjinukus sodinsim pavasarį, išaugs stambūs vienskilčiai česnakai.
Česnakai kasami kai pradeda trūkinėti žiedynų apvalkalai arba nudžiūsta du trečdaliai lapų.
Pabandymui išraukime česnaką ir jeigu lukštai sveiki, skiltelės išryškėjusios – galime kasti visus.
Išrovus nupurtyti žemes ir brandinti lauke ar vėdinamoje patalpoje, šiltnamyje, kad maisto medžiagos iš lapų pereitų į gumbus.
Mes guldome taip, kad vienos eilutės galvutes dengtų kitos eilutės lapai ir stiebai. Saulės spinduliai gali per daug pakenkti. Vėliau, peiliu nupjauti šaknis, lapus, patrumpinti stiebus, bet palikti ilgesnius. Taip paruoštus dar kurį laiką džiovinti vėdinamoje patalpoje. Svarbu nepažeisti išorinių lukštų, nes sumuštos skiltelės prastai laikosi. Tokias reikia atrinti ir greičiau sunaudoti.
Svarbiausia – laiku iškasti. Per anksti iškasus – mažiau atsparūs ligoms, prieš sodinimą sunkiau skirstysis skiltelėmis. Per vėlai iškasus – trūkinės dengiamieji lukštai ir skiltelės pabyrės. Tokios greičiau sudžius. Česnakas – puikus prieskonis ir priemonė atbaidanti virusus. Tad, valgykim ir nesirkim!
Veikliosios medžiagos. Česnako svogūnuose yra iki 0,3% glikozido alijino, kuris, veikiant fermentui alijinazei, skyla į aliciną, pirovynuogių rūgštį ir amoniaką. Be to, svogūnuose yra 0,4-2% eterinio aliejaus, susidedančio iš 25 polisulfidinių junginių. Česnako eterinis aliejus labai stipriai kvepia, yra antiseptinis ir bakteriostatinis. Svogūnėliuose dar yra 0,06% riebalų, cukraus, fitosterinų, azotinių medžiagų, 10 mg vitamino C, karotino, B grupės vitaminų (B1, nikotino rūgšties amido), inulino, jodo ir kitų medžiagų. Česnako fitoncidai yra vieni iš stipriausių.
Paruošimas. Vartojami valgomųjų česnakų žolė (Alii ursini herba), kuri vatrojama šviežia, ir svogūnai (Alii sativi bulbus), raunami nuvytus lapams (rugpjūtį). Džiovinami pastogėje 1–2 savaites. Nupjaustomos šaknys laikomos 3 °C temperatūroje.
Naudojimas. Česnako preparatai veikia antiseptiškai, didina organizmo atsparumą peršalimui, mažina arterinį kraujospūdį, padidina virškinimo trakto sekreciją ir motorinę funkciją, pagerina apetitą, didina širdies susitraukimų amplitudę, lėtina širdies ritmą, išplečia periferines ir vainikines arterijas. Vartojami nuo aterosklerozės, hipertoninės ligos, kolito, plaučių tuberkuliozės, be to, jais gydomos pūlingos žaizdos, sloga. Česnakas vartojamas ir kaip prieskonis.
Kontraindikacijos. Česnakas nevartojamas sergant inkstų ligomis. Nerekomenduojama vartoti sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, paūmėjus hemorojui, taip pat nevartojamas nėštumo metu.
Teksto komentarai