Valgomasis krienas

Lapkritį dar galima kasti krienus, kol žemė neįšalusi. Vieni valgomąjį krieną (Armocaria rusticana (Lam.)) vadina daržove, kiti – prieskoniu, bet lietuviška virtuvė be jo neapseina. Tai daugiametis, šalčiui atsparus, šakniastiebiais plintantis augalas.

Su tarkuotais krienais labai skanu valgyti mėsą ir kiaušinius, bet juos paruošti – darbas ne iš lengvųjų. Krienų šakniastiebiai išsišakoja į daug smulkių, trumpų ir susiraizgiusių šaknelių, kurios sudaro pagrindinę masę, bet praktiškai yra bevertės, nes jas sunku nuvalyti, o nulupus svoris sumažėja per pusę.

Geriausiai, kai šaknys storos ir tiesios. Truputį pagudravus, tokių nesunkiai gali užsiauginti.

Paparastai valgomasis krienas sodinamas daržo pakraštyje, nes greitai plinta šakniastiebiais ir paskui juos sunku išgyvendinti. Taip nutinka, kai krienai vienoje vietoje auga 3-5 ir daugiau metų.

Daug paprasčiau juos auginti kaip viemetę kultūrą:

Iškaskite keletą kerų ir išrinkite plonas (piršto storio), apie 30-40 cm ilgio šakneles. Per žiemą jas laikykite rūsyje drėgname smėlyje.

Iš rudens paruoškite lysvę – žemę giliai perkaskite, pagerinkite kompostu.

Krienams labiausiai patinka purios, derlingos, nesunkios dirvos. Molyje taip pat auga gerai, bet labai sunku juos iškasti ir nuvalyti, kasant šakniastiebiai dažnai nulūžta. Per žiemą išlaikytos šaknelės sodinamos balandžio mėnesį.

Prieš sodinimą minkštu audiniu atsargiai nuvalomi visi šoniniai pumpurai. Sodinama kas 50 cm, įstrižai, kad viršūniniai pumpurai būtų 5 cm, o šakniastiebio smaigalys su šaknimis – 10 cm po žeme.

Netrukus krienai sulapoja. Žemė aplink nuolat purenama, jeigu sausa – palaistoma. Kad šaknys nesišakotų, liepos pradžioje, apsiniaukusią dieną, jos atsargiai su šakėmis iškeliamos lauk ir per 25 cm nuo viršūninio ūglio vėl atsragiai nuvalomi visi šoniniai pumpurai. Paskui pasodinama atgal, atsargiai apspaudžiama žemėmis ir gausiai palaistoma.

Šaknistiebiai kasami rudenį, spalio – lapkričio mėn. , kai lapai sunyksta, bet žemė dar nesustingusi. Stambiausi šakniastiebiai sunaudojami iš karto arba laikomi rūsyje ir valgomi pamažu, o smulkūs smėlyje gali ramiai laukti pavasario.