Augalai

Vandeninė plaumuonė

Vandeninė Plaumuonė

Europiečiai pamišę dėl laukinės gamtos ir mielai gėlynuose sodina savo krašto augalus. Ne išimtis ir vandens sodai — juos kartais atsiduria patys keisčiausi augalai. Mažai kam iš mūsų šautų į galvą dekoratyviniame baseine auginti vandeninę plaumuonę (Nymphoides peltata), o užsienyje šis kuklus augaliukas labai populiarus. Jų lapukai nedidukai (iki 5 cm), savo forma panašūs į vandens lelijų lapus, o geltoni žiedai (iki 4 cm) — lyg iš agurkų lysvės.

Plaumuonė (botanika)​Vienas augaliukas užima maždaug 60 x 60 cm plotą. Gerose sąlygose plaumuonės labai greitai auga ir jas reikia dažnai retinti, o šakniastiebį dalinti. Žydi liepos – rugpjūčio mėn.

Plaumuonių gentyje yra apie 50 rūšių augalų, kurių dauguma auga tropikuose. Genties pavadinimas iš graikų kalbos žodžių nymphaea ir eidos — panašus, nes plaumuonės panašios į vandens lelijas. Tai daugiamečiai vandens augalai su ilgais šakniastiebiais ir plūduriuojančiais lapais, auga stovinčiame ir lėtai tekančiame vandenyje.

Vandeninės plaumuonės savaime auga Lietuvoje, bet dėl nešvaraus vandens ir melioracijos beveik išnyko. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą, dabar randama tik šalies Vakaruose.

Vandens augalai "Plaumuonės"
Plaumuonės

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama