Augalai

Žvirbliarūtė

Vijoklinė žvirbliarūtė

Vijoklinių augalų mylėtojams reikėtų žinoti dar vieną pavadinimą — vijoklinė žvirbliarūtė (Adlumia fungosa sin. Fumaria). Žvirbliarūtė (Fumaria) – žvirbliarūtinių (Fumariaceae) šeimos augalų gentis, kuriai priklauso žoliniai augalai. Genties pavadinimas iš lotynų kalbos žodžio fumus — dūmai, nes augalo sultys, kaip dūmai, ėda akis.

Žvirbliarūtė botanikojeLapai 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti į linijiškas skiltis. Žiedai sutelkti kekės pavidalo žiedynuose. Vainikėlis dažniausiai alyvinis. Gentyje yra apie 40 rūšių. Lietuvoje auga dviejų rūšių – vaistinė (Fumaria officinalis) ir dirvinė (Fumaria vaillantii) žvirbliarūtės. Vaistinėse žvilbliarūtėse yra alkaloido fumarino, dėl to žolė vartojama vaistams gaminti, apetitui žadinti ir virškinimui gerinti.

Vijoklinės žvirbliarūtės anksčiau taip pat priklausė Fumaria genčiai, bet dabar išskirtos į atskirą Adlumia gentį. Šiai genčiai priklauso tik dvi rūšys, kurios dažnai sutapatinamos.

Vijoklinės žvirbliarūtės savaime auga Šiaurės Amerikos Rytuose. Tai žolinis monokarpinis (peržydėjęs sunyksta), dažniausiai dvimetis augalas. Pirmaisiais metais užaugina ažūrinių lapų skrotelę, kuri labai panaši į paparčio kerą. Antrais metais išauga ilgi ir tankūs, bet plonyčiai stiebai. Į viršų jie lipa kabindamiesi lapkočiais ir per vasarą nesunkiai pasiekia 4 m aukštį. Kai nėra atramų, šakos gražiai nusvyra žemyn. Ūgliai melsvai žali, juo dengia debesys smulkiai plunksniškų lapelių. Nuo birželio iki rugsėjo augalas žydi rausvai purpuriniais žiedeliais, sutelktais į šluotelės formos žiedynus. Kiekviename žiedyne būna apie 40 žiedelių — jie siauri ir panašūs į vamzdelius. Retesnės vijoklinės žvirbliarūtės baltais žiedais. Liepos pabaigoje viršutinės šakos dar gausiai žydi, o apatinės jau nokina sėklas. Jos juodos ir blizgančios. Peržydėjęs dvimetis augalas sunyksta. Šiltą vasarą pats pasisėja.

žvirbliarūtėVijoklinės žvilbliarūtės sodinamos prie pergolių, pavėsinių, sienos ar tvoros, atraminės sienelės, pakenčia pusiau pavėsį. Jos dera alpinariume tarp akmenų, prie akmeninės arba pintos sienelės, su tamsiai žaliais spygliuočiais, raganėmis. Mėgsta vidutiniškai derlingą žemę, nepakenčia stovinčio vandens, o per ilgai trunkančias sausras reikia palaistyti. Pertręštas augalas vešlus, bet prastai žydi.

Dauginama sėklomis. Sėklos sėjamos į dėžutes anksti pavasarį ant palangės arba birželio pabaigoje – šiltnamyje. Jas galima sėti visą vasarą, taip pat vėlyvą rudenį tiesiai į lysvę, bet pasėtos iki birželio žvirbliarūtės iki rudens suspėja užauginti skrotelę, o kitais metais žydi. Sėklos sudygsta per 15-20 dienų. Rekomenduojama sti į atskirus vazonėlius ir persodinti su visu žemių gumulu, nes šaknys trapios, silpnos. Į nuolatinę vietą persodinama rugsėjo pradžioje arba kitą pavasarį.

 

žvirbliarūtės
Augalas žvirbliarūtė

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti