Vaistiniai augalai

Bijūno gydomosios savybės

Laukiniai bijūnai

Psichinė būsena ir geras poilsis daug priklauso nuo to, kaip žmogus miegojo. Tačiau kai kurių žmonių miegas su­trinka dėl vienų ar kitų priežasčių ir pasireiškia nemiga. Yra daug nemigos gydymo būdų, iš kurių tam tikra vieta tenka migdomiesiems preparatams. Bet jų griebtis nemigos atveju reikia kaip galima rečiau ir vartoti juos tik rekomen­davus gydytojui. Sistemingai vartojant smarkiai veikian­čius migdomuosius vaistus, gali atsirasti nenormalus jų potraukis. Užmigti dažniausiai galima ir be smarkiai veikiančių vaistų. Kartais tam padeda tokie nenuodingi rami­namieji preparatai, kaip valerijonas, sukatžolė, bijūnas.

Bijūnas — išvertus iš graikų kalbos reiškia “gydymo dievas”, bet liaudyje žinomas Pinavijos, Panavijos vardu. Šio dekoratyvinio ir vaistinio augalo pavadinimas atsirado žiloje senovėje ir yra apgaubtas legendų.

Netankiuose Vakarų Sibiro ir Altajaus miškuose ir prie­kalnių šlaituose gegužės pabaigoje — birželio pradžioje pasirodo žydintis nuostabusis, arba sibirinis, bijūnas. Vie­tomis šis ryškiai raudonais arba rožiniais žiedais auga­las sudaro savitą puikų ryškų kilimą. Požeminė jo dalis su­sideda iš daugiadalio šakniastiebio su mėsinga šaknimi, kuri turi stiprų kvapą ir yra saldaus skonio. Be Altajaus ir Sibiro, bijūnas auga ir Lietuvoje. Augalas turi rauginių, saldžiųjų (iki 10%), dervi­nių, eterinių medžiagų, organinių rūgščių, alkaloidų, mikro­elementų, ypač stroncio, chromo, ir beveik 80% krakmolo.

Liaudyje gydymui bijūnas vartojamas sergant skran­džio opalige, esant kraujavimams, paralyžiui, sergant nuo­mariu. Šaknį vertina ir Tibeto medicinos gydytojai kaip vaistą skrandžiui gydyti ir vaistą, padedantį sergant nervų ligomis. Gydymui vartojama ne tik šaknis, bet ir antžemi­nė augalo dalis žydėjimo metu.

Klinikiniai ir farmakologiniai tyrimai parodė, kad vais­tai iš bijūno veikia raminamai, gerina miegą, didina apetitą, pašalina galvos skausmą. Spiritinė tinktūra, vartojama gydytojui paskyrus, gali padėti grąžinti sergančiajam nervų liga (o sutrikęs miegas ir yra vienas ligos požymių) ra­mybę, pusiausvyrą, padeda gydyti nemigą, širdies ir krauja­gyslių ligas.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti