Citrina – nepamainomas vitamino C šaltinis? Jus apgavo.

Citrinos

Citrinos

Visuomenėje giliai įsišaknijusi žinia jog citrina – nepamainomas vitamino C šaltinis. Galbūt dėl to, kad Citrina prasideda raide C? Tikri faktai sako visai ką kitą. Manau teko perskaityti, kai kitų augalų vitamino C kiekis nusakomas „Citrinų vienetais“ – X vaisiuose vitamino C tris kart daugiau nei citrinose. Taip galime sakyti apie daug augalų. Vitamino C beveik 4 kartus daugiau net petražolėse, o ką jau kalbėti apie aktinidijas ar erškėtuoges, kur šio vitamino daugiau net iki 40 kartų (citrinoje iki 48mg/100 gr, erškėtuogėse iki 2000 mg/100 gr.[13]). Vitamino C rasime beveik visuose augaluose. Rašau – beveik, tik dėl to, kad  E. Šimkūnaitė prašė „.. suminėti ketvertą žalių augalų,  neturinčių vitamino C. Nebus lengva …“ [23], bet gal įmanoma.

Tiems, kas vis dar ruošiasi pirkti citrinas kilogramais ir jas be saiko vartoti visą šaltąjį laikotarpį – siūlau apsvarstyti šiuos Už bei Prieš:

  • Citrina turi daug rūgščių, bet ji nekelia skrandžio rūgštingumo [27]. Čia rasime skirtingų nuomonių (minima, kad netinka esant padidintam skrandžio rūgštingumui [23]), tad tikėtina, kad veikia individualiai ir skirtingai.
  • Dideli rūgščių kiekiai organizme skatina geležies išsiskyrimą organizme, tad dėmesio sergantiems mažakraujyste.
  • Citrinos žievėje esantys eteriniai aliejai gerina žarnyno veiklą, didina apetitą. Tik nepamirškime, kad didesni kiekiai kenksmingi. Nesuvalgykite visos citrinos žievelės vienu kartu.
  • „Šarmina kraują ir rūgština šlapimą“ [27] . Taip apie Citriną atsiliepia Filomena Taunytė. Anot jos – tai sveikas citrinos poveikis organizmui.

Nenoriu sudaryti įspūdžio jog citrinos – niekam tikęs ir kenksmingas vaisius. Tiesiog atsiminkite, kad vartoti reikia su saiku, o jei ją vartojate kaip vitamino C šaltinį, tuomet tam tikslui yra žymiai tinkamesnių augalų pvz.: kopūstai, petražolės žolė, juodieji serbentai, žemuogės, net apelsinai (taip, juose daugiau vitamino C nei citrinose).

Naudotos literatūros sąrašas

  • [13] Jermakovas B. “Vitamininiai augalai mėgėjo sode” Vilnius: Mokslas, 1985.
  • [23] Šimkūnaitė Eugenija. “Sveiko gyvenimo receptai” Vilnius: Žuvėdra, 2007. ISBN 978-9955-669-22-7
  • [27] Taunytė Filomena. “Gyvenimas be stogo” Vilnius: Tyto alba, 2009. ISBN 978-9986-16-702-0

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: spalio 22, 2016

Komentarai