Kuo pasigrožėti gamtoje, kai kiti renka mėlynes

Senokai buvau išvykęs į mišką fotografuoti geram pusdieniui. Gerai pagalvojus, senai buvau fotografuoti ir pačiam vasaros įkarštyje, kai lauke + 30 šilumos. Bet štai vakar susiklostė tokia neeilinė proga – kartu su renkančiais mėlynes atsidūriau miške. Neilgai uogavęs, pasisotinęs mėlynėmis, nusprendžiau, kad uogų skonio man jau pakanka ir su fotoaparatu bei trikoju išlindau iš miško į šalikelę.

Šalia prinokusių mėlynių galima aptikti dar visiškai žalių.
Šalia prinokusių mėlynių galima aptikti dar visiškai žalių.

Fotografuojant augalus tik tiek ir tereikia žinoti – miško gilumoje žydinčių augalų beveik nerasi. Žinoma, yra ir išimčių, tam tikros rūšys auga tik tamsiame ir brandžiame miške arba sunkiai prabrendamuose bruzgynuose, bet norint pamatyti kuo daugiau augalų rūšių į tankmę bristi neverta. Tad norint įvairovės geriausiai tinka miško pakelės, aikštelės, pagrioviai, mažai važinėjami keliukai ar net geležinkelio bėgių pašonės, o taip pat įvairių vandens telkinių pakrantės ir pelkynai. Tokiose atvirose vietose garantuotai rasi kelias dešimtis skirtingų žydinčių augalų beveik visus metus kai tik žaliuoja augalai.

Vargu ar kas prieštaraus jog žiedų gausa populiariausia yra vasara. Vos pradėjus domėtis augalų fotografija dėmesį pirmiausia patrauks didesni, ryškiaspalviai žiedai. Vėliau tikėtina, kad susidomėsite kokia sudėtingesne augalų grupe, kuri ir teiks daugiausia džiaugsmo ją fotografuojant ir studijuojant. Man šiuo metu įdomiausi Migliniai (lot. Poaceae), su savo gausia, sunkiai atskiriamų viena nuo kitos rūšių įvairove. Angliškai ši augalų šeima vadinasi true grasses (išvertus pažodžiui – tikrosios žolės)

Migliniai plačiai paplitę , o šunažolę teko matyti daugeliui, gal tik nežinojote kaip ji vadinasi ir tiesiog pavadinote tai smilga (beje smilgų Lietuvoje turime tikrai 4 rūšis, o gal ir daugiau). Migliniai nėra tie augalai, kuriuos pamačius iš tolo pievoje, lėktumėte prie jų pasidomėti, kas tai per grožis. Tačiau jie dekoratyvūs, įvairių atspalvių, o auga nuo mažiausių iki jūsų ūgį siekiančių.

Šį kartą klajojant miško keliu teko aptikti įvairių šios šeimos rūšių, kurių daugelio tiksliai apibūdinti nemoku:

Bet užteks vien apie žoles, šiuo metu žydi gausybė augalų spalvingais žiedais. Tai jonažolės, šakiniai, naktižiedės, visa galybė lipikų (kuriuos net neįsivaizduoju kaip atskirti vienus nuo kitų), usnys, raudoklės, baltagalvės, zuiksalotės, šiušelės, rūgtys, dobilai, gaisrenos, pelėžirniai, barkūnai, ramunės ir dar daug kitų, kurios už mano objektyvo neužkliuvo.
Neaplenkiau ir keleto man nežinomų rūšių:
O buvau nustebintas pagaliau gyvai sutikęs skėtinę širdažolę bei pelkinį skiautalūpį.
Na, o pabaigai šiek tiek ne tokios dalykinės fotografijos:

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: spalio 22, 2016

Komentarai