Dedešva

Miškinė dedešva (Malva sylvestris) – dvimetė, 30-100 cm aukščio gėlė. Šaknis liemeninė. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai dideli, rožiniai, po 2-5 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – skeltavaisis. Sėklos beveik juodos arba tamsiai rudos. Žydi birželio-spalio mėn.

Lietuvoje ši gėlė reta; auga dykvietėse, pakelėse.

Vaistinei žaliavai renkami dedešvos lapai ir žiedai. Žiedai skinami be žiedkočių, paraudę, bet dar ne visai išsiskleidę. Lapai skinami, kai augalas žydi. Surinkta žaliava tuoj pat džiovinama pavė­syje ar džiovykloje 40° C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai turi būti melsvai violetiniai.

Medicinoje vartojamas dedešvos lapų ir žiedų užpilas. Kaip antiuždegiminio vaisto jo geriama nuo virškinamojo trakto uždegiminių ligų, bronchito, laringito. Užpilui pagaminti 2 valgomieji šaukštai išdžiūvusių, susmulkintų lapų bei žiedų užpilami 200 ml verdančio vandens, po pusės valandos nukošiama. Gerti reikia po 3-4 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną. Dedešvos gleivės, esančios užpile, saugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų. Užpilas nevartotinas sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Liaudies medicinoje dedešvos užpilu skalaujama burnos ertmė, jei yra jos gleivinės uždegimas.

Vaistams taip pat vartojama paprastoji (Malva neglecta Wallr.) ir aukštoji dedešva (Malva alcea L.).

Veikliosios medžiagos. Visose augalo dalyse yra daug gleivių, dar yra 14-17% mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, cukraus, eterinio aliejaus, lapuose yra apie 120 mg vitamino C, apie 51 mg karotino, žieduose – antocianinio glikozido malvino, sėklose – 10-18% riebalų.

Paruošimas. Vaistinei žaliavai vartojami miškinės dedešvos žiedai (Malvae flos), rečiau lapai (Malvae folia). Žiedai skinami kartu su taurelėmis, be žiedkočių, žydėjimo metu (birželį-rugpjūtį). Džiovinami gerai perpučiamoje, tamsioje šiltoje patalpoje arba pavėsyje. Žaliava laikoma ryšuliuose gerai vėdinamoje vietoje. Tinka vartoti 2 metus.

Lapai skinami be lapkočių pieš žydėjimą (birželį), arba žydėjimo metu. Džiovinami tamsioje šiltoje patalpoje, pavėsyje, gerai perpučiamoje vietoje, arba džiovykloje iki 50 °C temperatūroje. Iš 1 kg žalių žiedų gaunama 190-200 g sausų. Išdžiuvusi žaliava bekvapė, gleivinga. Tinka vartoti 3 metus (kituose šaltiniuose nurodoma, kad tinka vartoti 1 metus).

Naudojimas. Miškinės dedešvos žiedų ir lapų antpilas vartojamas nuo virškinimo trakto ir bronchų uždegimo, burnai ir gerklei skalauti, užkimus, sergant gerklės kataru, kosint. Karštais kompresais gydomi sutinimai, nudegimai, odos ligos ir hemorojus.

Dedešvos žolė yra malonaus salstelėjusio skonio, todėl gali būti vartojama kaip daržovė salotoms, mišrainėms, žalia ir virta.

Augalo žiedų dažinė medžiaga tinka vynui, vilnai ir kitoms medžiagoms dažyti tamsiai mėlyna, pilka, raudona ir kitomis spalvomis.