Gudobelė

Gudobelė (lot. Crataegus L.) žinoma dėl savo dekoratyvinių ir vaistinių savybių. Ji gali būti naudojama kaip gyvatvorė, tačiau dauguma vertina jos vaisius ir augina būtent dėl jų. Taip pat svarbu pasirinkti tinkamas gudobelių veisles ir rūšis mūsų klimato zonai, o rinktis tikrai yra iš ko. Šis rožinių (Rosaceae) šeimos augalas plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, Rusijoje bei Eurazijoje.

​Gudobelės medis prisitaikęs augti vidutinio klimato šiaurinio pusrutulio regionuose, daugiausia Šiaurės Amerikoje, bet taip pat ir Eurazijoje, Rusijoje. Kaip atrodo gudobelės, žino daugelis, net ir pradedantieji sodininkai.

Gražus, apskritą lają formuojantis, iki 2-3m aukščio užaugantis krūmas, ilgiau auginamas medėja, ūgliai turi daugybę iki 5 cm ilgio siekiančių dyglių. Matyt dėl to šis augalas ir pasirenkamas kaip gyvatvorinis sodinukas. Gudobelės aukštis labai priklauso nuo genėjimo ir formavimo. Vainikas tankus, apvalus, rutuliškas arba kiaušiniškas, dažnai asimetriškas. Lapai skiriasi priklausomai nuo rūšies, vieni būna labiau skiautėti, kiti lygesni ar pjautuvišku krašteliu, melsvai žali arba geltonai žali. Gudobelės lapai ypač gražūs rudenį, kai nusidažo ryškiai geltona arba raudona spalva.

Žiedai balti, rečiau rausvi arba raudoni, išsidėstę žiedynuose. Žydi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros pradžios (gegužės-birželio mėn.).

Gudobelės vaisiai

Gudobelės vaisiai (kai kurie rašo – gudobelės uogos) yra maži, nelabai “mėsingi” obuoliukai su skiltelėse išsidėsčiusiais kauliukais. Gudobelės žiedai tarp rūšių būna daugmaž vienodi, o vaisiai gali skirtis savo forma, dydžiu ir spalva. Visi jie valgomi, bet ne visada skanūs. Dažnai gudobelių vaisiai gali kaboti ant šakų visą žiemą. Priklausomai nuo rūšies, jie sunoksta nuo rugpjūčio iki spalio pabaigos ir ilgai nenukrenta.

Vaisiai vertinami dėl naudingų savybių, ypač kalbant apie kraujotaką. Juose yra daug cukraus, organinių rūgščių, vaip pat vitaminų C, B, mikroelementų: kalio, kalcio, mangano, magnio, geležies.

Krūmelis auga lėtai. Šis augalas pradeda duoti vaisių sulaukęs 10-15 metų. Tačiau gyvena ilgai, pasiekia 200-300 metų. Rytuose gudobelė vadinama “laukine obelimi”: gudobelė iš tiesų panaši į obelį, ypač savo lapais ir šaknimis. Pasaulyje skaičiuojama daugiau kaip 200 gudobelių rūšių. Tačiau pas mus labiausiai paplitusios vos keltas atmainų, tarp kurių paprastoji gudobelė, grauželinė gudobelė, vienapiestė gudobelė, miškinė gudobelė, raudonoji gudobelė, švelnioji gudobelė ir keletas kitų rūšių.

Mediena iš gudobelės medžio yra labai vertinga. Ji yra tvirta, plastiškas ir gražios tekstūros. Iš jos gaminami įvairūs dailidžių ir meniniai dirbiniai, taip pat drožinėjami žaislai. Iš medienos gaminamos kastuvų ir smūginių įrankių rankenos.

Sode auginamą gudobelės krūmą gali pulti įvairūs kenkėjai ir ligos, taip pat jas gali pažeisti nematodai. Dėl grybelinių ligų augalas dažnai serga vaisių mumifikacija, miltlige, dėmėmis, rūdimis, juodąja dėmėtlige ir kamieno puviniu.