Vaistinė melisa (Melissa officinalis) – citrinos kvapo gėlė. Šakniastiebis labai šakotas, su požeminiais ūgliais. Stiebas status, šakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, kotuoti, karbuoti, plaukuoti. Žiedai balti arba rožiniai. Vaisiai – tamsoao rudi riešutėliai.
Vaistinė melisa Lietuvoje auginama darželiuose, soduose. Gėlė auga tik keletą metų, nes šaltomis žiemomis, ypač seni kerai, dažniausiai iššąla. Sėklos subręsta rugsėjo mėn.
Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis. Pjaunama žydinti ir tuojau pat džiovinama (paskleista plonu sluoksniu ant popieriaus) lauke, pavėsyje, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Džiovykloje džiovinama ne aukštesnėje kaip 30° C temperatūroje. Išdžiūvusi žaliava turi būti žalios spalvos, kvapi, ypač sutrinta, kartoko, bet malonaus skonio.
Liaudies medicinoje gėlė vartojama kaip raminantis, skausmą malšinantis vaistas. Geriama užpilo arba nuoviro (gaminamas santykiu 1:10) po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną. Šiais preparatais rekomenduojama skalauti burną, kai skauda dantis arba kai nesveikos dantenos; sumažėja skausmas, dingsta blogas kvapas.
Veikliosios medžiagos. Melisos žolėje priklausomai nuo augimvietės yra iki 0,33% eterinio aliejaus, apie 150 mg vitamino C, organinių rūgščių, apie 4% rauginių medžiagų, karčiųjų medžiagų, gleivių. Į eterinio aliejaus sudėtį įeina citralis, citronelalis, geraniolis, linaloolas, aldehidai. Sėklose yra iki 20% riebalų.
Paruošimas. Vaistams vartojami vaistinės melisos ūglių viršūnės (Melissae herba) ir lapai (Melissae folium). Žole pjaunama prieš pat žydėjimą, geriausia vėsią, nesaulėtą dieną. Suspausti lapai tamsėja, todėl juos reikia krauti atsargiai. Džiovinama pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje.
Išdžiovinta žaliava turi būti citrinų kvapo, iš pradžių sutraukiančio, o vėliau malonaus skonio. Iš 1 kg žalios žolės gaunama apie 200-220 g sausos. Tinka vartoti 1 metus.
Melisos užpilas retina širdies susitraukimų dažnį, malšina krūtinės siausmus. Dėl to jį patartina vartoti sergantiems stenokardija.
Šviežios melisos žolės arbatos duodama ligoniams prakaitavimui skatinti, medžiagų apykaitai gerinti.
Naudojimas. Vaistinės melisos preparatais gydomas skrandžio kataras, jie pagerina apetitą, ramina neuralginius arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. Lapų ištraukos vartojamos sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti, nuo mėšlungio ir širdžiai raminti. Sergant dantenų ligomis užpilu skalaujama burna.
Melisa – medingas augalas. Jos žole įtrinami nauji aviliai bitėms privilioti ir nuraminti, taip pat naudojamas kaip prieskonis.
Augalo nepatartina vartoti, jei yra aukštas kraujo spaudimas, užkietėję viduriai.
Kaip aromatinis augalas melisa vartojama arbatų, likerių gamyboje. Ja labai tinka paskaninti verdamą kompotą, kitus nealkoholinius gėrimus.
Teksto komentarai