Saldymedis

Saldymedis (Glycyrrhiza) savaime auga Vakarų Europos pietuose, Viduržemio pajūrio srityje, mažojoje Azijoje, Irane, Turkijoje, Afganistane, Kinijoje, Rusijos europinės dalies pietiniuose rajonuose, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Vakarų Sibiro rajonuose. Lotyniškas pavadinimas graikiškai reiškia saldžią šaknį. Kinijoje saldymedžiai labai vertinami, antri pagal populiarumą po ženšenio. Į miltelius sutrintų šaknų dedama į arbatas, džiovintos šaknies duodama kramtyti vaikams – ir skanu, ir sveika, nes valo dantis ir gydo dantenas. Šaknys labai saldžios, turi medžiagų, 50 kartų saldesnių už cukrų. Saldumu saldymedžiai nepralenkia stevijų, bet jie turi daug kitų vertingų savybių.

Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra L.) auga 6-11 klimato zonoje, Glycyrrhiza uralensis – 4-11, taigi paprastąjį saldymedį pas mus reikia storai mulčiuoti arba kitaip gerai uždengti žiemai. Šiaurės Amerikoje auga Glycyrrhiza lepidota, išgarsėjusi tuo, kad jos šaknies gabalėlį operos dainininkai kramto prieš lipdami į sceną, kad neišdžiūtų gerklė ir balso stygos. Visi saldymedžiai saldūs, bet paprastasis saldumo sukaupia daugiausiai.

Paprastasis saldymedis – daugiametis žolinis augalas, jo šaknų sistemą sudaro pagrindinė, iki 4 m ilgio vertikali šaknis (tokia užauga tik šiltuose kraštuose) ir sustorėję horizontalūs šakniastiebiai. Iš jų auga ilgi ir plonyčiai “žvalgybiniai” šakniastiebiai (po žeme jie nusidriekia keliolika metų) bei kitos šaknys. Stiebas status, iki 150 cm aukščio, paprastas, rečiau šakotas, jį dengia trumpi plaukeliai. Lapai pražanginiai, neporiškai plunksniški, pailgai elipsiški, lapkočiai plaukuoti, turi liaukutes. Žiedai blyškiai violetiniai, susitelkę į purias kekes. Vaisius – tiesi ar nežymiai išlenkta ankštis, tankiai apaugusi liaukiniais dygliukais. Sėklos inkstiškai ovalios, žalsvai pilkos ar rudos. 1000 sėklų sveria 8-10 g.

Saldymedžio auginimas ir priežiūra

Sėklas prieš sėją reikia bent 2-3 mėn. stratifikuoti, paskui įskelti luobelę ir 2 paras pamirkyti šiltame vandenyje (vanduo neturi atvėsti, todėl geriausiai mirkyti termose). Sudygsta per 2 savaites. Paaugę daigai persodinami į lysvę. Šaknys kasamos po 2-3 metų, pavasarį arba rudenį. Sėklos daigios iki 10 metų, bet nestratifikuotų daigumas – vos 20 proc. Sėjinukai pražysta trečiaisiais metais. Žydi liepos mėn., o vaisiai subręsta rugpjūtį – rugsėjį.

Paprastasis saldymedis ypač atsparus sausrai, mėgsta lengvas ir kalkingas dirvas (pH 6.5-8). Auga net labai prastoje žemėje, nes šaknys gyvena simbiozėje su bakterijomis, kurios kaupia azotą. Prieš sodinimą dirva giliai perkasama, patręšiama kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis. Vienoje vietoje gali augti daugiau kaip 10 metų. Dauginama sėklomis, kero dalimis ir šakniastiebių ūgliais.

Saldymedis pramonėje

Saldymedžio šaknies ekstraktai naudojami tabako pramonėje bei metalurgijoje, dėl savybės putoti – chemijos pramonėje (mišiniai gesintuvams). Saldymedžio panaudojimas pramoje yra iš tiesų gana platus, pavyzdžiui kai kurias saldymedžio šaknyje esančias medžiagas naudoja vilnai bei šilkui dažyti.

Iš šaknų atliekos gaminamos trąšos, pergamentas, garsą ir šilumą izoliuojančias plytas. Susmulkinta saldymedžio šaknimi pagerinami pašarai. Dėl saldymedžio alus puikia putoja, saldymedis naudojamas itališko, anyžinio gėrimo “Sambuca” skoniui išgauti.

Maisto pramonėje saldymedžiu skaninami gavieji gėrimai, gira, saldainiai, pastilės, guminukai ir kiti saldumynai. Jo skonis gana specifinis, todėl žmonės yra pasidalinę į saldymedžio “mėgėjus” ir “nemėgėjus” – pastarieji dažnai atsisako visų saldymedžio produktų ir nesupranta kaip kiti gali juos mėgti.

Kinijoje saldymedžiu gardina mėsos, karštus vaisių patiekalus, konditerijos gaminius. Mongolijoje saldymedžiu aromatizuojami gaivieji gėrimai, o šaknies ekstrakto dedama į miltinius patiekalus. Saldymedis tinka obuoliams ir kopūstams raugti.

Saldymedis liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje saldymedžiu gydomas kosulys, astma, inkstų ir šlapimo pūslės ligos, gastritas. Kartu su kitais augaliniais preparatais šaknis dažnai vartojama atsikosėjimui palengvinti ir kaip švelni vidurius laisvinanti priemonė. Saldymedis ypač tinka, kai kamuoja plaučių tuberkuliozė, bronchitas, skrandžio opaligė.

Šakniastiebyje ir šaknyse yra glicirizino (23 %), flavonoidų, eterinio aliejaus, askorbo rūgšties. Saldymedyje yra gliceritino rūgšties, sudėtimi panašios į antinksčiuose gaminamą hormoną kortizoną. Šis hormonas reguliuoja vandens ir druskų apykaitą organizme. Glicirizino rūgštis naudojama reumatui, odos ir akių uždegimams, dilgėlinei gydyti. Saldymedžio preparatai skiriami, kai apsinuodijama arba sergama infekcinėmis ligomis.

Vaistinei žaliavai ruošiamos paprastojo saldymedžio šaknys. Jos užauga ilgos, kartais siekia 60 cm gylį tad kasamos arba ariamos. Surinktos šaknys nuvalomos, nuplaunamos tekančiu vandeniu, tuomet nuvaloma šaknų žievė ir jos susmulkinamos stambiais gabalais. Toliau gali būti džiovinamos saulėtoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje įšilusioje iki 50 laipsnių temperatūroje. Tinkamai išdžiovintos šaknys lūžio vietoje geltonos spalvos, bekvapės. Laikomos patalpintos į dėžes, vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje.

Saldymedis ir kraujo spaudimas

Saldymedžio negalima vartoti žmonėms, kurių aukštas kraujospūdis. Konkrečiai nerekomenduojama naudoti kai padidėjęs arterinis kraujospūdis, sutrikusi kepenų veikla. Negalima naudoti nėščioms moterims. Šio augalo pagrindu pagamintų vaistinių preparatų negalima naudoti ilgesnį laiką bei didelėmis dozėmis, kadangi gali sutrikdinti skysčių pasišalinimą iš organizmo.