Nuodingosios uogos. 12 Lietuvos augalų, kurie sunokina žmogui kenksmingas ar nevalgomas uogas.

Ieškodamas informacijos apie nuodinguosius Lietuvos augalus nusprendžiau, kad pirma reiktų susipažinti su tais, kurie mus labiausiai patraukia savo uogomis ar spalvingais vaisiais. Juk būtent juos pastebime pirmiausiai.

Daugelį nevalgomų ir nuodingų uogų atskirti nėra sudėtinga. Bendras Lietuvoje augančių nevalgomų uogų bruožas, kad jos nėra sutelktinės (aviečių, gervuogių, katuogių vaisiai – sutelktinės uogos) ir jų sėklos visada viduje (žemuogių ir braškių sėklos išorėje, ant uogos paviršiaus).

Toliau pateikti ne visi Lietuvoje aptinkami augalai, kurių uogose yra žmogui kenksmingų medžiagų. Kai kurių augalų nuodingumas žmogaus organizmui yra vertinamas prieštaringai (anot skirtingų literatūros šaltinių).

Dygiosios šunobelės vaisiai

Šunobelė, dygioji

(lot. Rhamnus cathartica)

Tai krūmas arba nedidelis medelis, kurio viršūnės aplipusios juodais apvaliais, žirnio dydžio kaulavaisiais su koteliu. Šunobelę sprendžiant vien iš uogų galima sumaišyti su šaltekšniu, tačiau ją išduoda keli kiti bruožai: šakos dygliuotos, lapo vienoje vidurinės gyslos pusėje dažniausiai 3 šoninės gyslos.

Suvalgius uogų: gali paleisti vidurius, kuris tam tikrais atvejais gali būti sunkiai stabdomas. Šunobelių vaisiais negalima gydyti vaikų.

Kitose augalo dalyse nuodingųjų medžiagų daugiau nei prinokusiose uogose. Seniau prinokę uogos liaudies medicinoje buvo naudojama vidurių laisvinimui, tačiau dėl stipraus, sunkiai kontroliuojamo poveikio nebevartojamos.

Šaltekšnio uogos

Šaltekšnio uogos

Šaltekšnis, paprastasis

(lot. Frangula alnus)

Krūmas arba nedidelis medis. Ant šakos dažnai įvairiaspalvės uogos: raudonos ir tamsėjančios iki juodos. Prinokusios juodos. Uogos ir pats augalas gana panašus į šunobelę. Atskirti galima iš lapo, kurių viename šone 6-8 gyslos (iš viso 12-16). Neprinokę kaulavaisiai nuodingi.

Suvalgius uogų: gali pradėti pykinti, sukelti vėmimą, viduriavimą.

Medicinoje šaltekšnių žievės preparatais gydomas chroniškas vidurių užkietėjimas, kepenų ir tulžies ligos.

Pelkinio žinginio uogos. Dar neprinokę.

Pelkinio žinginio uogos. Dar neprinokę.

Žinginys, pelkinis

(lot. Calla palustris)

Daugiametis žolinis augalas, auga drėgnose, pelėtose vietose. Visos augalo dalys,  tarp jų ir neprinokusios uogos nuodingos, prinokusios tampa raudonos, gleivėtos. Literatūroje nurodoma, kad prinokusiomis uogomis minta kai kurie miško žvėrys (tikėtina, kad ne maistiniais tikslais, o dėl to kad atsikratytų žarnyno parazitų)

 

Dvilapės medutės uogos

Dvilapės medutės uogos

Medutė, dvilapė

(lot. Maianthemum bifolium)

Lietovoje dažnas, ūksmingas vietas mėgstantis žolinis augalas. Žydi baltais, kvapniais žiedais. Vasaros pabaigoje sunokina raudonas uogas. Pradžioje uogos būna šviesios beveik baltos. Visose augalo dalyse yra nuodingų glikozidų. Literatūroje nurodoma, kad prinokusi uoga aitriai saldi.

Vaistinės baltašaknės uogos. Autorius: BlueRidgeKitties. Iliustracijos šaltinis.

Vaistinės baltašaknės uogos. Autorius: BlueRidgeKitties. Iliustracijos šaltinis.

Baltašaknės (vaistinė, daugiažiedė, menturlapė)

(lot. Polygonatum odoratum, multiflorum)

Tai daugiametis žolinis augalas, dažnai augantis smėlingose vietose, sudaro nemažus sąžalynus. Peržydėjus baltiems žiedams noksta žalios uogos ir galiausiai tampa mėlynomis. Visos augalo dalys nuodingos.

Suvalgius uogų: gali svaigti galva, sutrikti virškinimas ar širdies ritmas, prasidėti pykinimas.

Augalas liaudies medicinoje naudojamas plačiam spektrui negalavimų gydyti. Dažnai auginamas prie namų, gėlynuose.

Pakalnutės uogos

Pakalnutės uogos

Pakalnutė, paprastoji

(lot. Convallaria majalis)

Pakalnutės dažnai sąžalynus sudarantys žoliniai augalai. Žydi baltais žiedais, sunokina ryškiai oranžines uogas.

Suvalgius uogų: gali sutrikti širdies veikla, pykinti, svaigti galva, prasidėti viduriavimas.

Augalas dekoratyvus, nereiklus dirvai, dėl to dažnai auginamas gėlynuose, žiedai labai kvapnūs. Literatūroje nurodoma, kad uogos saldžiarūgštės.

Vilkauogės uoga

Vilkauogės uoga

Vilkauogė, keturlapė

(lot. Paris quadrifolia L.)

Tai daugiametis augalas su 4 kryžmiškai augančiais lapais. Jo vaisius – viena juodai melsva uoga. Pavieniai augalai auga trąšioje dirvoje, dažniausiai pavėsingoje, drėgnoje vietoje. Sėklas išplatina paukščiai, augalas sudygęs tik po 5-8 metų pirmą kartą išleidžia žiedinį stiebą.

Vilkauogė nuodinga žmonėms, arkliams. Ypač nuodingi šakniastiebiai ir uogos. Apsinuodijus prasideda vėmimas, skrandžio skausmai, sutrinka širdies darbas.

 

6025728692_f1878cd42b_b

Varpotosios juodžolės uogos. Autorius: Jouni Tyrisevä. Iliustracijos šaltinis.

lot. Actaea rubra

lot. Actaea rubra

Juodžolė, varpotoji

(lot. Actaea spicata)

Juodžolė – daugiametis žolinis augalas. Žiedai balti, sunokina juodas uogas. Dažniausiai aptinkama lapuočiuose miškuose. Visose augalo dalyse aptinkama nuodingų medžiagų. Anksčiau naudota liaudies medicinoje, dabar – homeopatijoje.

Apsinuodijus šiuo augalu gali pasireikšti nervų sistemos slopinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas.

Juodžolė Lietuvoje kartais auginama kaip dekoratyvinis augalas prie namų, sodybose. Pvz.: lot. Actaea rubra.

Ožekšnio uogos

Karpotojo ožekšnio uogos

Euripinis ožekšnis

Euripinis ožekšnis

IMAG0540

Gausus ožekšnio vaisių derlius

Ožekšniai (karpotasis, europinis, žemasis, sparnuotasis)

(lot. Euonymus verrucosus, europaeus, nanus, alatus)

Subrendus uogoms karpotąjį ožekšnį atskirti lengviausia. Jo vaisius dengia tik pusę juodos sėklos. Tuo tarpu kitų rūšių sėklos nematyti, ji apgaubta oranžinio vaisiaus. Žemasis ir sparnuotasis ožekšniai Lietuvoje aptinkami retai. 

Ožekšnius sutiksime lapuočiuose, derlinguose miškuose, kartais spygliuočių miškų pakraščiuose, pagrioviuose. Vasarą jų dažniau nepastebėtume. Tačiau rudenį, žiemą jie išsiskiria ryškiomis sėklų dėžutėmis ir vaisiais.

Apsinuodijus ožekšnių vaisiais jaučiami tipiniai apsinuodijimo simptomai: bendras organizmo silpnumas, vėmimas, viduriavimas. Gali pasireikšti diegliai pilvo srityje.

 

Žalčialunkio uogos

Žalčialunkio uogos

Žalčialunkio žiedai

Žalčialunkio žiedai

Žalčialunkis, paprastasis

(lot. Daphne mezereum)

Žalčialunkis labiau pastebimas pavasarį. Kovo – balandžio mėnesį augalas žydi ryšiais rožinės spalvos, kvapniais žiedais. Žiedai bekočiai auga ant dar belapio stiebo. Peržydėjus žalčialunkis išleidžia lapus ir subrandina ryškiai raudonas uogas. Aptinkamas drėgnose, pavėsingose vietose, griovių šlaituose.

Augalas labai nuodingas. Į namus parnešti kvapnūs žiedai gali neigiamai paveikti sveikatą. Stipriai apsinuodijama nebent uogomis. Suvalgius jaučiamas stiprus burnos gleivinės deginimas, bendras organizmo nusilpimas, diegliai pilve, vėmimas bei viduriavimas. Apsinuodijęs gali šlapintis su krauju, sunkiais atvejais asmuo gali prarasti sąmonę ar net mirti. Anot literatūros, 10-12 uogų gali būti mirtina dozė.

Apsinuodijus plaunamas skrandis, skatinamas vėmimas ir viduriavimas, duodama nuodus absorbuojančių medžiagų.

 

Karklavijo uogos

Karklavijo uogos

Karklavijas, paprastasis

(lot. Solanum dulcamara)

Bulvinių šeimos augalas, dažnai augantis drėgnesnėse, pavėsingose vietose. Sunokina ryškiai raudonas uogas, kuriose yra nuodingų alkaloidų. Liaudies medicina karklavijo preparatus naudojo išoriškai įvairioms odos ligoms gydyti.

Suvalgęs karklavijo uogų asmuo gali jaustis mieguistas, gali sutrikti širdies ritmas, išsiplėsti akių vyzdžiai. Gali pasireikšti pykinimas, viduriavimas.

Sausmedis sunokinęs uogas

Sausmedis sunokinęs uogas

Sausmedis, paprastasis

(lot. Lonicera xylosteum)

Sausmedžio krūmus dažniausiai sutiksime trąšiame lapuočio miške ar šalia jo – pamiškėje. Dera, dažniausiai, tik atviroje vietoje augantys krūmai. Prinoksta raudonos, saldaus skonio uogos, kurios turi žmogaus sveikatai (uogas lesa paukščiai) kenkiančio alkaloido.

Suvalgius sausmedžio uogų pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

 

Augalai nuodingais ar nevalgomais vaisiais, kurie detaliau nenagrinėti:

 

Varnauogė

Varnauogė

Varnauogė, juodoji

(lot. Empetrum nigrum)

Lietuvoje maistui nerenkamos, dėl to, kad neturi jokio išskirtinio skonio. Uogos tampa skanesnės po šalnų. Neturi jokių žmogui kenkiančių medžiagų.

Kiauliauogė

Kiauliauogė

Kiauliauogė, juodoji

(lot. Solanum nigrum)

Bulvinių šeimos augalas, nesunokusiose uogose yra žmogui kenksmingų medžiagų. Dėl prinokusių uogų įvairiuose šaltiniuose rasime prieštaringų nuomonių.

Baltauogė meškytė

Baltauogė meškytė

Meškytė, baltauogė

(lot. Symhoricarpos albus)

Lietuvoje auginama dekoratyviniais tikslais, gyvatvorėms, sodinama parkuose. Kartais sulaukėja. Pakenčia sausrą, greitai augą, atspari akrpymui ir genėjimui. Uogos nuodingos.

Ieva

Ieva

Ieva, paprastoji

(lot. Prunus padus)

Liaudies medicina naudoja uogas, žievę bei žiedus gydymo tikslais. Lietuvoje maistui uogos nevertinamos, nors literatūra pateikia prieštaringos informacijos apie jų poveikį organizmui. Uogos aitraus skonio.

Meškauogė, miltinė

(lot. Arctostaphylos uva-ursi)

Augalas vaistinis, uogos neturi jokio malonaus skonio.

Sedula, raudonoji

(lot. Cornus sanguinea)

Labiau techninis augalas, medingas, dekoratyvus. Vaisiai nėra skanūs.

Krūmsargė, uoginė

(lot. Silene baccifera)

Lietuvoje retai aptinkama, sunokina juodas daugiasėkles uogas. Apie maistingumą ir nuodingumą mažai duomenų.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [4] Butkus V., Červokas V., Jaskonis J., Urbonas V. “Mažieji miško turtai” Vilnius: Mokslas 1987.
  • [8] Gudžinskas Zigmantas. “Kur uogauti Lietuvoje” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 978-5-430-05318-8.
  • [35] Navasaitis Mindaugas. „Dendrologija“ Vilnius: Margi raštai, 2008. ISBN 9986-09-286-8
  • [37] P. Smarskis. “Vadovas Lietuvos augalams pažinti” Vilnius: Vaizdas, 1968.
  • [52] Autorių kolektyvas. “Lietuvos TSR Flora II” Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1963.
  • [57] S. Gudanavičius, E. Penkauskienė. “Nuodingieji augalai” Vilnius: Mintis, 1967.
  • [a8] Amy Stewart. “Wicked Plants: The A-Z of Plants That Kill, Maim, Intoxicate and Otherwise Offend” Londin: Timber Press, 2009. ISBN-13 978-1-60469-127-6

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: spalio 2, 2017

Komentarai: 2

  1. zoja parašė:

    Man patiko zalcialunkis

  2. dyjana parašė:

    mano kelios drauges tai valgo ir niko neatsitinka tai gali buti jei nenodingos bet tai nesamone as tikiu kad sitos visos uogos nuodingos

Komentarai