Dažniausiai dauginama sumedėjusiais arba žaliaisiais ūgliais, po plėvele (rūko kameroje), kai šildoma žemė ir palaikoma reikiama drėgmė, nes dauguma šilauogių prastai įsišaknija. Šilauogių dauginimas.
Sumedėję ūgliai pjaunami balandį arba anksčiau (ne visi pavasariai būna vienodi). Pjaunami apie 30 cm ilgio ūgliai ir padalinami į keletą ūgelių su 4-5 akutėmis. Apie parą mirkomi augimo stimuliatoriuje (heteroauksino tirpale ar pan.) ir sodinami į žemę (grynos kraikinės durpės arba durpės su smėliu). Į žemę ūgliais įkišami per pusę ar net 2/3, kad kyšotų tik 1 ar 2 pumpurai. Jeigu nuolat palaikoma 20-25°C temperatūra ir apie 70 proc. oro drėgmė, įsišaknija per 1-1.5 mėn.
Žalieji auginiai pjaunami mėnesį nuo birželio vidurio iki liepos vidurio. Lenkiamas ūglis turi lūžti. Tinka 10-12 cm ilgio šakutės su 2-3 lapais. Apatinis lapas nupjaunamas, kiti patrumpinami. Apačioje nupjaunama įstrižai iškart po akute, o viršuje – tiesiai, per 0.5 cm virš akutės. Susmaigstoma į substratą, palaikoma šiluma ir drėgmė. Įsišaknija per 1.5-2 mėn.
Sodinant šilauoges labai svarbu tinkama dirva – žemapelkių durpės netinka šilauogėms – jos mineralizuotos ir per mažai rūgščios. Todėl geriausiai augalą sodinti naudojant aukštapelkines durpes. Spygliai šilauogei tinka (ji natūraliai auga spygliuočių miškuose), bet durpių visai nepakeičia. Labai gerai kasmet rudenį pašaknes mulčiuoti aukštapelkių durpėmis arba pjuvenomis ir nelaistyti augalo šarminiu vandeniu.
Teksto komentarai