Patarimai

Ridikėlių sėja rudenį

Ridikėlių sėja rudenį

Ridikėliai (Raphanus sativus radicula) pas mus atkeliavo iš Pietvakarių Azijos. Tai vienos iš ankstyviausių šakniavaisinių daržovių, kurių vegetacijos periodas labai trumpas. Ridikėliai valgomi švieži, mėgstami dėl malonaus skonio, žadina apetitą. Jų šakniavaisiai, priklausomai nuo veislės, būna rutuliški arba trumpašakniai ir ilgašakniai. Pirmieji daugiausia auginami šiltnamiuose, kiti tinka auginti lauke.

Paprastasis ridikėlis botanikaRidikėliai yra palyginti atsparūs šalčiui. Ridikėlių sėklos sudygsta net 2-4°C temperatūroje, todėl juos galima sėti lauke iš rudens. Šiaip tinkamiausias sėjos laikas lauke auginamiems ridikėliams yra kovo-balandžio mėnesiai. Tuo metu žemė drėgna, orai nekaršti. Rudens derliui ridikėliai sėjami antroje rugpjūčio pusėje.
Ridikėlių sėklos daigios 4-5 metai. Jos stambios – 1000 sėklų vidutiniškai sveria 10 g. Rekomenduojama 1 kvad. m auginti ne daugiau kaip 250-300 augalų. Sėjant prieš žiemą, sėklos normą būtina padidinti 1.5-2.0 kartus. Sėklos į dirvą įterpiamos 1.5-2 cm gyliu. Prieš sėją jas pravartu pamirkyti ir sėti tik nusėdusias ant dugno.

Šakniavaisiai gali užaugti iki 10-100 g. Šiuo metu išvesta daugybė veislių valgomųjų ridikėlių. Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąraše yra dvi lietuviškos, išvestos Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute – tai ‘Žara‘ (užauga per 23 d.) ir ‘Kretingos pagerintieji‘ (užauga per 28 d.), rusiški ‘Krasnyj velikan‘ (užauga per 40 d.), olandiški ‘French breakfast‘ (užauga per 24 d.) ir vokiški ‘Duett’. ‘Žara’, ‘Kretingos pagerintieji‘, ‘Krasnyj velikan‘ ir ‘French breakfast‘ ridikelius rekomenduojama auginti lauke.

Ridikėlių rūšys

Ridikėlių rūšysKasmet į Lietuvą atvežama vis naujų veislių ir hibridų ridikėlių. Pabandykite jas auginti, gal atrasite savąją. ‘Wernar F1‘ – pavasariniai, skirti auginti lauke. Galima sėti nuo balandžio iki rugpjūčio mėnesio. Šakniavaisiai skaisčiai raudoni su ryškiu blizgesiu, iki 3 cm skersmens. Šios veislės ridikėliai netrūkinėja, neformuoja žiedynų, vienodai auga.
Nauji, labai ankstyvi ir ypatingai derlingi hibridiniai ridikėliai ‘Goliath F1‘ auginami ir po priedangomis, ir atvirame grunte. Šakniavaisiai ypač dideli, net iki 7 cm skersmens, tamsiai raudoni, lapija didelė ir stipri, todėl rekomenduojama retinti kas 6 cm.
Ridikėlius galima auginti kaip tarpinius augalus po anksti nuimamų daržovių. Paprastai jie sėjami maždaug kas dvi savaitės, kad visuomet būtų šviežių šakniavaisių. Ridikėliams tinkamiausios lengvos bei vidutinio sunkumo, purios, humusingos, nepiktžolėtos ir nerūgščios (pH 6-7) dirvos. Jei žemė prasta, prieš rudeninį arimą galima patręšti perpuvusiu mėšlu arba kompostu (50-60 kg/10 kvad.m). Tačiau mėšlu būtina tręšti atsargiai. Nenaudokite šviežio, kadangi mėšlas traukia kopūstines muses, ridikėliai prasčiau vystosi ir būna prastesnio skonio. Geriausia tręšti tik mineralinėmis trąšomis. Fosforo (100-120 g/10 kvad.m) ir kalio (120-160 g/kvad.m) – rudenį, ir azoto (30-60 g/kvad.m) – pavasarį prieš sėją.
Jeigu ridikėliams trūksta drėgmės ir maisto medžiagų, šakniavaisiai pasidaro kieti ir neskanūs. Perlaistyti sutrūkinėja. Karštomis sausomis vasaromis ridikėliai greičiau perauga ir pražysta.
Tinkamiausi ridikėlių priešsėliai – bulvės, agurkai, pomidorai, burokėliai, grūdiniai augalai. Nesėkite po bastutinių šeimai priklausančių daržovių.

Ridikėlių daigaiRidikėliai sudygsta vidutiniškai per 5-7 dienas. Palankiausia augimui temperatūra – 18-20°C šilumos, nors daigai pakenčia ir 3-6°C šalnas. Jei orai ilgiau būna šiltesni kaip 26°C, ridikėliai pasidaro kieti, išpursta, apkarsta ir deformuojasi. Nuolat purenkite tarpueilius ir naikinkite piktžoles, nes jie gerai auga tik orui laidžioje dirvoje. Po priedangomis ridikėliai užauga greičiau, bet labai svarbu nuolat vėdinti, nes augins lapus, o ne šakniavaisius. Per tankiai augančius ridikėlius būtina retinti. Šiltnamiuose rekomenduojama tarp augalų palikti 6-8 cm. Lauke ridikėliai sėjami kas 8-15 cm tarp eilučių, o eilutėse tarp augalų paliekami 3-7 cm tarpeliai. Labai svarbu stebėti, kad žemė būtų nuolat drėgna, kai pradeda formuotis ridikėlių šakniavaisiai. Laistoma kas 2-3 dienos, o karštomis ir sausomis dienomis – kasdien. Kartais ridikėlių lapai būna pablyškę, augalai lėtai auga. Tuomet papildomai patręškite – 10 l vandens ištirpinkite arbatinį šaukštelį karbamido ir stiklinę karvių mėšlo. 1 kvad. m reikia 5 l tirpalo.

Ridikėlių auginimas ant palangės

Ridikėliai ant palangėsŽiemą šviežių ridikėlių galima užsiauginti ir namuose dėžutėse ant palangių. Tam geriausiai tinka pietinės, pietrytinės ar pietvakarinės palangės. Sėjama gruodį, o derlius nuimamas po 1-1.5 mėn. Ridikėliams pernelyg ištįsus, dirvą reikėtų pabarstyti durpių ir perpuvusio mėšlo mišiniu. Ant palangės auginamus ridikėlius būtina 2 kartus patręšti. Pirmą kartą tręšiama mėšlo ir mineralinių trąšų tirpalu (10 l vandens/stiklinė mėšlo/15 g superfosfato ir 10 g kalio druskos).

Antrą kartą tręšiama kalio druskos tinka tirpalu (10 l vandens/30-40 g trąšų).
Kai du trečdaliai šakniavaisių užauga veislei būdingos formos, galima pradėti juos rauti (kasdien arba kas antrą dieną).

Nupjovę lapus palikite apie 1 cm ilgio lapkočius – šakniavaisiai ilgiau laikysis.

Ridikėlius puola labai daug kenkėjų bei ligų sukėlėjų

Pačios įkyriausios kopūstinukės arba kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemorum, Ph.vittata, Ph.undulata), kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai (Ceuthorrhynchus quadridens), kopūstinės musės (Delia brassicae, D.floralis), kopūstiniai gumbauodžiai (Contarinia nasturtii), krieniniai lapgraužiai (Phaedon cochleriae). Ridikėliai gali sirgti kopūstų diegavirte (Olpidium brassicae), šaknų gumbu (Plasmodiophora brassicae), netikrąja miltlige (Peronospora brassicae), baltosiomis rūdimis (Albugo candida), miltlige (Erysiphe communis f. brassicae), fuzarioze (Fusarium oxysporum f. Conglutinans).

Ridikėlių pasėliuose bet kokias chemines augalų apsaugos priemones naudoti draudžiama!

Ridikėlių auginimas
Ridikėlių auginimas namuose
Naminiai ridikėliai
Ridikėlių daržas
Ridikėliai
Ridikėlių derlius

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama