Net pradedantysis sodininkas žino, kad dauguma tujų, ypač senesnių veislių, rudenį nepatraukliai paruduoja. Pavyzdžiui, vakarinė tuja (Thuja occidentalis) ‘Rheingold‘ žiemą paruduoja taip, kad atrodo, jog augalas žuvęs. Yra ir išimčių – didžioji tuja (Thuja plicata) ‘Stoneham Gold‘ – visai graži. Jos šakelės nusidažo auksine bronza, o jauni ūgliai – rudai raudonai. Vakarinė tuja ‘Sunkist‘ nusidažo rudai geltonai.
Ruduojanti tujos šakelėNe tik tujos žiemą keičia savo spalvą. Paprastoji potujė (Microbiota decussata) rudenį paruduoja, o žiemą nusidažo rusvu purpuru. Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica) ‘Elegans‘ ir ‘Jindai Sugi‘, baltasis puskiparisis (Chamaecyparis thyoides) ‘Rubicon‘ (sin. ‘Red Star‘) ir ‘Heatherbun‘, rytinė tuja (Thuja orientalis) ‘Purple King‘ nusidažo panašiai kaip potujės.
Vis dažniau auginami spygliuočiai, kurie savo žalią ar blyškiai gelsvą lają artėjant Kalėdoms nudažo ryškiai geltonai. Tai kalninės pušys (Pinus mugo) ‘Winter gold‘, ‘Ophir‘, ‘Carsten‘, ‘Zundert‘, suktaspyglė pušis (Pinus contorta) ‘Chief Joseph‘, veimutinė pušis (Pinus strobus) ‘Hillside Winter Gold‘, virgininė pušis (Pinus virginiana) ‘Wates Golden‘ ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris) ‘Aurea‘.
Kodėl pas mus taip populiarūs spygliuočiai? Pirmiausia, kad dauguma jų labai dekoratyvūs. Nemažai lietuvaičių dar atsakytų, kad sodina spygliuočius dėl visus metus žalios spalvos. Iš tikrųjų spygliuočiai yra daug spalvingesni, negu apie juos manoma. Geltoni, mėlyni, pilki, įvairiai marginti – tikrai ne retenybė. Be to, atsiranda vis daugiau kultivarų, kurie savo chameleoniškais sugebėjimais visiškai paneigia pasenusį požiūrį, kad spygliuočiai visus metus turi būti žali ir tik žali.
Balzaminis kėnis (Abies nordmanniana) ‘Golden Spreader‘ vasarą būna neryškus, o žiemą šviečia iš toli. Pilkojo kėnio (Abies concolor) ‘Wintergold‘ šakelės ryškiau nusidažo saulėtoje vietoje, bet pavasarį saulėje jos ypač smarkiai apdega.
Kas įtakoja tokią augalų spalvos kaitą? Mokslininkai šiuo klausimu nesutaria. Vieni sako, kad laikinus pokyčius sukelia tie patys reiškiniai, dėl kurių pagelsta ir lapus numeta lapuočiai medžiai ir krūmai. Kiti ginčijasi, kad tai tik genų mutacija, kuri mažai priklauso nuo aplinkos. O augintojai pastebi, kad spalvos pokyčius labiausiai skatina trumpėjančios dienos ir vėstantys orai. Taip pat svarbu augavietė – saulėje spygliai būna ryškesni. Šiltą ir lietingą žiemą spygliai blyškesni. Nedidukus, ryškiai nusidažiusius augalus pavasarį nuo saulės reikėtų pridengti pirmiausiai.
Teksto komentarai