Stabilizuota polietileno plėvele apdengtas šiltnamis patikimai tarnauja 2-3 metus, tačiau šiltnamio statyba nėra labai paprastas reikalas, todėl norėdami išvengti klaidų, apie šiltnamio įrengimą turite išmanyti šiuos kelis dalykus.
Šiltnamis statomas nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Patogu, kai jį galima priremti tiesiog prie pietinės namo sienos. Visais kitais atvejais, vadovaukitės šia paprasta schema, kurioje tiksliai nurodoma, kokia kryptimi statyti šiltnamį.
Populiariausi šiltnamiai – su mediniais karkasais ar plastmasiniais lankais, aptraukti polietileno plėvele. Brangūs, tačiau patvarūs, tinkami šildyti stikliniai šiltnamiai. Ilgaamžiai, gerai išlaiko šilumą ir polikarbonatu dengti metalinio karkaso šiltnamiai.
Klystate jeigu manote jog iki pavasario nieko daryti nereikia, kadangi dirvą šiltnamio įrengimui geriausia paruošti iš rudens. Žemė turi būti puri ir derlinga. Kvadratiniam metrui išberiama apie 10 kg perpuvusio mėšlo arba komposto. Dirvos struktūrą pagerina kraikinės durpės (2 kibirai/1 kv. m), į kurias įmaišoma medžių pelenų (200-300 g/1 kibirui) arba maltos kreidos (100 g/1 kibirui).
Augalų mitybai reikia ir mineralinių medžiagų. Kvadratiniam metrui atseikėjama 15-30 g amonio salietros, 15-20 g kalio sulfato, 30-40 g superfosfato. Sodininkams skirtose parduotuvėse yra paruoštų trąšų mišinių. Pateiktos rekomendacijos, koks trąšų kiekis kokiems augalams reikalingas skirtingos mechaninės sudėties dirvoje.
Patręšus dirva perkasama kastuvo gyliu, išlyginama ir padaromos lysvės. Patogiausia augalus prižiūrėti 1-1.2 m pločio lysvėse. Tarplysvius reikėtų palikti bent 30 cm pločio. Nesuspėjus rudenį, visus šiuos darbus tenka atlikti pavasarį. Tačiau pavasaris ir taip kupinas įvairių darbų, todėl kartais žymiai geriau atrasti keletą saulėtų rudens dienų, kai kiti darbai jau nudirbti, ir sodo augalai paruošti žiemai, tikrai pravartu dar kurį laiką pasidarbuoti gryname ore ir paruošti žemė šiltnamio statybai.
Paprastai šiltnamis dengiamas stabilizuota polietileno plėvele. Ji patvaresnė, gali išbūti 2-3 metus. Stabilizuota plėvele dengtas šiltnamis ne taip greitai įkaista, todėl rytais juos galima vėliau atidaryti vėdinimui. Vėdinimas – dar vienas itin svarbus teisingo šiltnamio įrengimo aspektas. Skirkite laiko ir gerai apgalvokite kaip sumažinsite temperatūrą perkaitusiame šiltnamyje.
Iliustracijoje – elementaria skysčių fizika paremta susisiekiančių indų sistema leidžianti atidaryti šiltnamio langą skirtą vėdinimui kuomet oras šiltnamio viduje tampa pernelyg šiltas. Unikalu tai, jog čia nenaudojamos jokios elektonikos detalės, sensoriai ar elektros varikliai. Pagirtinai išmanus sprendimas šiltnamio įrengime.
Kai kurie sodininkai įsigudrino šiltnamio karkasą pirmiausia apdengti agroplėvele, o virš jos – polietileno plėvele. Tai verta dėmesio technologija. Taip dengtuose šiltnamiuose nesikaupia kondensatas, ant lapų nekapsi vandens lašai, išvengiama kai kurių ligų. Tokie šiltnamiai yra šiltesni, juose ne taip greitai išdžiūsta dirva, augalus reikia rečiau laistyti.
Tai papildoma ir gana patikima šiltnamio apsauga nuo saulės – karštomis vasaros dienomis agroplėvelė gerai praleidžia šviesą, bet neleidžia tiesioginiams saulės spinduliams pasiekti augalų. Agroplėvelė gerai išsklaido tiesioginius saulės spindulius. Trūkumas gal tik tas, kad ji užsiteršia dulkėmis, todėl po 2-3 sezonų ją būtina keisti.
Rudenį reikia nuimti abi plėveles. Šį darbą geriau atlikti giedru, sausu oru.
Anksti pavasarį šiltnamiuose galima sodinti svogūnus daigams, sėti ar pikuoti (sudaiginus namuose) ridikėlius, salotas ir kitas ankstyvąsias daržoves. Nešildomuose šiltnamiuose agurkų ir pomidorų daigus sodinsime baigiantis pirmajam gegužės dešimtadieniui. Jų daigus namuose patogu auginti indeliuose nuo pieno ir grietinės.
Planuojant agurkų daigus sodinti gegužės 8-10 d., sėti reikėtų balandžio 10-15 d. Planuojant šiltnamio augalus, reikia turėti omenyje, kad pomidorai ir agurkai reikalauja skirtingų augimo sąlygų. Agurkai nemėgsta skersvėjų, jiems reikia daugiau drėgmės. Pomidorai ir paprikos – priešingai, mėgsta sausesnį orą. Jiems būtinas geras vėdinimas, skersvėjai nebaisūs. Taigi šias kultūras geriausia auginti atskiruose šiltnamiuose. Tenkinantis vienu, jį reikia pertverti.
Verta atminti, kad polietileniniuose šiltnamiuose neretai susidaro tinkamos sąlygos ne tik augalams augti, bet ir ligų sukėlėjams vystytis. Labai nepalanki augalams rūgšti, supuolusi, šalta (žemiau 14 laipsnių) ar perkaitusi (per 28 laipsnių) dirva, nepakankamas laistymas ar laistymas šaltu vandeniu, ypač kai apliejami stiebai ir lapai. Pastebėjus pirmuosius ligų požymius, pirmiausia verta išmėginti profi laktines priemones: palaistyti kalio permanganato tirpalu, išgenėti ar pašalinti ligotus lapus ar augalus. Šiltnamio augalus gali apnikti ir kenkėjai: amarai, tripsai, pelėdgalviai ir kt.
Nešildomuose šiltnamiuose anksčiau negu lauke išsiauginame žalumyninių daržovių: svogūnų laiškų, salotų, ridikėlių, krapų, špinatų, rūgštynių ir kt. Vėliau jų vietoje sodiname pomidorus, paprikas, agurkus. Nesunku išsiauginti ir daržovių, gėlių daigų. Praėjus šalnų pavojui, juos perkelsime į lysves.
Teksto komentarai