Kai prisnigę labai daug sniego, o orai staiga atšyla ir jis pradeda tirpti, giliai po sniegu esantys žemaūgiai augalai ima šusti. Jiems galite pagelbėti nuskasdami sniego perteklių.
Sušutę žemaūgiai spygliuočiai paskui serga grybinėmis ligomis. Nutirpus sniegui pasirodo negyvos šakutės. Jas kruopščiai išpjaukite, o augalą nupurkškite fungicidais, kad liga neplistų.
Jeigu pasitaiko labai karštas pavasaris ir sniegas staiga nutirpsta, šiltai žiemojusios šakutės nespėja prisitaikyti prie temperatūrų kaitos ir vėl užėjus šalčiams nušąla. Sausas ir karštas ankstyvas pavasaris ypač kenkia vėlai rudenį pasodintiems spygliuočiams, kurie iki žiemos nespėjo įsišaknyti.
Šiltu oru pradeda augti jų ūgliai, o šaknys negali paimti vandens iš vis dar įšalusios žemės. Tokie spygliuočiai paprastai žūva.
Storas sniego sluoksnis dažnai išlaužo spygliuočius. Jeigu labai smarkiai snigo, būtinai apeikite savo sodybą ir nupurtykite sniegą nuo liaunesnių augalų. Ypač nukenčia kolonos arba rutulio formos daugiastiebiai spygliuočiai (‘Columna‘, ‘Globosa‘ vakarinės tujos, kai kurie kadagiai). Sniegas juos išlenkia ir paguldo ant žemės.
Svarbiausia, kad net sniegui nutirpus šių augalų šakos nebesugrįžta į pradinę padėtį. Juos jau rudenį geriausiai aprišti špagatu, kad šakos neišsiskėstų.
Labai jauniems ir lankstiems spygliuočiams reikia atramų. Jie pririšami prie kuolų, kad vėjas ir sniegas nepaguldytų ant žemės. Po besidriekiančiais spygliuočiais (pvz., žvynuotaisiais kadagiais) galima padėti akmenų, kad sniegas jų neprispaustų prie žemės. Sniego ir vėjo nebijo besidriekiančių formų gulstieji, kazokiniai ir paprastieji kadagiai ir kryžmiškosios mikrobiotos.
Teksto komentarai