Patarimai

Stiprus pėdų prakaitavimas

Beržų lapai sveikatai

Lyg vasarą ir nedėvime sunkių batų, lakstome su lengvomis basutėmis, o vakare įsiauname dailius batelius, jei einame į pasimatymą, teatrą ar kavinę. Tačiau dažnai neišvengiame tos pačios problemos – pėdų prakaitavimo.

Laiko patikrinti, liaudiški receptai nuo prakaituojančių pėdų

Ir tai ne tik nemalonus kvapas, suprakaitavusios kojos lengviau trinasi į avalynę ir tai suteikia papildomus rūpesčius. Ką daryti, jei ir specialūs dezodorantai nepadeda?

Specialistai rekomenduoja rytais nusiplauti kojas šaltu vandeniu, gerai nušluostyti, pabarstyti vaikiška pudra ir apmauti kojinėmis.
Prieš maunantis kojines galima į jas šiek tiek pabarstyti cukraus pudros. Arba tarp pirštų išsitrinti su bulvių krakmolu. Lygiai taip pat galima naudoti ir boro rūgšties miltelius.

Dar mūsų močiutės tam naudojo alaus mieles. Esant stipriam prakaitavimui reikia labai nedaug, ant peilio galo, alaus mielių ištirpdytų karštame vandenyje, į tokį vandenį kišti marlę ir apvynioti ja kojas.

Nuo kojų prakaitavimo padeda ir vonelės iš šermukšnių lapų: lapų saują užvirinti 1 litru vandens, palikti pusvalandžiui po dangteliu, nukošti, dar pripilti šilto vandens ir įmerkti kojas 15-20 minučių. Po to nuplauti antialergišku muilu.

Lygiai taip pat galima naudoti vonelę iš ąžuolo žievės: 2 šaukštai sumaltos žievės užvirinti 1,5 litro vandens ir palikti pusvalandžiui. Arba 50 g ąžuolo žievės užvirinti 1 l vandens ir virti virš mažos ugnies pusvalandį. Ko gero, ąžuolo žievės vonelės yra pačios efektyviausios nuo kojų prakaitavimo. Liaudies medicina rekomenduoja sumalti smulkiai šią žievę ir pabarstyti kojas prieš apsiaunant batus. Taip elgtis 2-3 savaites.
Efektyviai veikia ir kojų prausimas rytais-vakarais sūdytu vandeniu, o jei yra galimybė – ir dienos metu. 1 arbatinį šaukštelį jūros ar paprasto druskos ištirpdyti stiklinėje karšto vandens, atšaldyti ir nuplauti šiuo tirpalu kojas.

Gerai kojas veikia ir valgomoji soda, kurios vonelės apsaugo nuo prakaito ir panaikina kojų nuovargį. Geriausiai jas atlikti prieš miegą: 1 arbatinį šaukštelį sodos ištirpdyti 2 l šilto vandens – tokioje vonelėje įmerkti kojas 15-20 minučių. Nušluostyti sausai, patepti augaliniu aliejumi ir apsimauti medvilnines kojines nakčiai.

Taip pat galima kojas aptrinti valgomosios sodos tirpalu: stiklinėje šilto vandens ištirpdyti 1 arbatinį šaukštelį sodos, išmaišyti ir šiuo skysčiu aptrinti kojas, sumirkytus vatos gumulėlius sudėlioti tarp pirštų. Ryte kojas vėl nuplauti vandeniu su soda ir gerai nušluostyti.

Jei galite gauti avižų šiaudų, galima panaudoti ir juos. Užvirinti sumaltus šiaudus 1 l vandens, pavirti 10 minučių, palikti pusvalandžiui, nukošti, pripilti vandens ir į šį viralą pamerkti kojas 15 minučių.

Žolininkai rekomenduoja nuo stipraus prakaitavimo nuplauti kojas nakčiai su muilu, nušluostyti ir apdėlioti nuplikytais beržų lapais, nestipriai aprišti ir taip palikti nakčiai, o ryte nuplauti vėsiu vandeniu. Gydymo kursas 2-3 savaitės. Tokiu atveju tarpupirščius galima perdėti trauklapiais.
Į pagalbą atskuba ir šalavijas: 1 arbatinį šaukštelį žolės užplikyti 1 stikline vandens, palikti 20 minučių, nukošti, ir gerti po 1/3 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.

Vonelės su ramunėlėmis ne tik pašalina prakaito kvapą, bet dar ir padaro kojų odą minkštą. 20 g džiovintų gėlių užplikyti 1 l vandens ir palikti termose 40 minučių, po to nukošti. Gydymo kursas – 1 mėnuo.

Kojų gaivumui ir išsiplėtusių venų profilaktikai tinka mėtos, rugiagėlės, ramunėlės: iš šių nuovirų rekomenduojama pasigaminti ledo kubelius ir jais trinti kojas.

Po bet kokių vandens procedūrų specialistai rekomenduoja gerai nusausinti kojas, vengiant susirgti grybelinėmis infekcijomis.

Ir dar vienas patarimas: kojas prakaituoja mažiau, jei avalynė yra vėdinama ir tinkamai prižiūrima. Į darbą eikite su vienais batais, o biure persiaukite kitus. Jei turite galimybę, nusiaukite avalynę sėdėdami prie savo darbo stalo.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama