Patarimai

Vaistažolių rinkimas ir taikymas

Vaistinis kietis

Vaistinė tramažolė

Pasak vaistažolių žinovų, birželio mėnesį surenkama daugiausia žolelių. Skinami asiūkliai, barkūnai, baltašaknės, dedešvos, aviečių lapai su žiedeliais, žemuogių ir mėlynių lapai su uogytėmis, meškauogių lapai, takažolės, rusmenės, lūgnės. Dar galima pjauti bei džiovinti dilgėles ir pavėsyje tebežydinčias notreles, pasiskinti raugerškių lapų, kurie gerai valo inkstus.

Žolininkai teberenka šliaužiančiąsias tramažoles, kurios, bene populiariausios iš visų žolių. Daug kas žino, kad vaistinės tramažolės gydo slogą, gerklės skausmą, padeda, kai skauda dantį.

Dar nevėlu pasiskinti alksnio, juodalksnio, baltalksnio lapų. Pastarųjų dviejų augalų lapai — gera priemonė nuo karščiavimo. Puikus vaistas nuo peršalimo ligų — šaltalankio lapai. Be to, jų nuoviras stiprina plaukų šaknis, naikina pleiskanas. Šaltalankio uogos — vitamino C šaltinis — skinamos vėliau.

Žiedus greitai praskleis šeivamedis, kuris vartojamas nuo kosulio. Jis liaudiškai vadinamas “bezdu”, tačiau man jis nesmirda, gražiai žydi. Šeivamedis gali padėti ir sergant šlapimo takų, šlapimo pūslės uždegimu.

Nuo birželio iki vėlyvo rudens skiname prie namų auginamas medetkas, kurios padeda nuo daugelio ligų. Greitu laiku pjaus darže gražiai vešinčias melisas ir mėtas. Šį mėnesį žydi rugiagėlės, ramunėlės, tačiau jų nerasi chemikalais nupurkštuose javuose. Ramunėles auginu šalia namų, jas jau pradėjau pjauti.

Žolės moterims ir vyrams

Netrukus pradės žydėti gervuogės, kurios labai naudingos moterims klimakso laikotarpiu. Jos gerai reguliuoja prakaito bangas. Moterims pravarčios ir noteros. Jos gali pagelbėti nuo gimdos uždegimo. Panevėžio krašte ši žolė retai užtinkama. Birželį skinamos ir nakvišos, reguliuojančios moterų lytinių hormonų sistemos veiklą. Birželį renkamas retas augalas skleistenis,  tai — vyrų žolė, gydanti prostatitus, prostatos išvešėjimą.

Gyslotis gydo daugelį ligų

Kas neprisidžiovino pienių žiedų, dar gali suspėti prisiskinti jų lapų, kurie pagelbėja, kai sustreikuoja skrandis, kasa. Karštu vandeniu nuplikytus pienių lapus galima dėti ir į salotas. Gydomųjų savybių turi ir šio augalo šaknys. Dar tinkami skinti bei džiovinti ir šalpusnių lapai.

Jau renkami ir gysločiai, dar vadinami trauklapiu, traukažole. Daugelis žino, kad sutrintą gysločio lapą galima uždėti ant nutrintos nuospaudos, kitokių žaizdelių. Tačiau, anot žolininkės, gysločių arbatą pravartu gerti ir sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Jie tinka gydant skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opas. Be to, gysločiai valo kvėpavimo takus, lengvina atsikosėjimą, todėl jų galima dėti į žolelių mišinius nuo bronchito, kosulio.

Nuo gastrito, anot žolininkės, gelbėja ir puplaiškis. Tačiau surasti šią žolę itin sudėtinga. Po melioracijos, sunykus balynams, pelkynėliams, dingo ir puplaiškiai. N.Pagareckienė sakė šiemet dar neradusi ir žvirbliarūčių, kurios reguliuoja tulžies išsiskyrimą. Jų dažniausiai ieško paliktuose pūdymuose.

Nuo alergijos — našlaitės ir lakišiai

Odos ligoms, alergijai gydyti renkamos dirvinės našlaitės. Jeigu yra egzema, odos bėrimai, jaunatviniai spuogai, rekomenduojamas šis augalas. Jis labai tinka ir į žolelių mišinius nuo kosulio, kai gydoma alerginės kilmės bronchinė astma

Nuo alergijos kenčiantiems žmonėms reikėtų žinoti ir apie lakišių. Birželio mėnesį žydėti pradedantys lakišiai renkami iki vėlyvo rudens. Lakišius barsto sėklas, jos dygsta, ir augalas vėl lapoja. Prie drabužių kimbantį lakišių liaudyje vadina nepagarbiai — elgetos blusomis. Tačiau jis — puiki antialerginė priemonė, naudojama net kūdikiams. Alergiški vaikai maudomi lakišių nuovire, girdomi arbatėlėmis. Lakišiai taip pat dedami į žolelių mišinius sutrikusiai medžiagų apykaitai gerinti

Lazdynas — lietuviškas ginkmedis

Tiems, kas nori pagerinti kraujotaką ir išsaugoti gerą atmintį, reiktų nepatingėti prisiskinti lazdyno lapų. Lazdyną, galima pavadinti lietuvišku ginkmedžiu, kuris yra efektyvi priemonė aterosklerozės profi laktikai.
Šiemet labai gražiai žydėjo gudobelė. Palaukėme, kol bitutės ir kitokie vabzdžiai prisirinks nektaro, ir vėliau patys pasiskynėme žiedų. Gudobelė — širdininkų vaistas, valantis kraujagysles, reguliuojantis kraujospūdį

Pasirodo, žliūgės taip pat mažina aukštą kraujospūdį. Žiedelius jau išskleidusi vaistinė veronika, tuoj bus galima skinti. Šis augalas greitina medžiagų apykaitą, todėl gali būti vartojamas metant svorį. Vaistinės perkamos ir kraujui valyti.

Juodieji serbentai gelbėja nuo osteoporozės

Daug kas siūlo mėgautis juodųjų serbentų lapų arbata, ją vartoti aukštai temperatūrai sumažinti (ypač tinka su liepžiedžių ir aviečių mišiniais). Tačiau šis augalas gelbėja ir gydant sunkesnes ligas. Viena pagyvenusi panevėžietė iš žolininkės dažnai perka juodųjų serbentų lapus, kuriuos naudoja osteoporozės simptomams palengvinti.

Skaudamus sąnarius galima trinti paprastųjų alyvų antpilu. Ir skausmai praeis, ir rankos kvepės. Be to, alyvų žiedų arbata palengvina kosulį.

Kiečiai — nepamainomi virškinimui

Antroje birželio pusėje bus renkami siauralapiai gauromečiai (ožkarožės), vingiorykštės, jonažolės, juozažolės, šiemet tokiu metu greičiausiai žydės ir čiobreliai bei kraujažolės. Mėnesio pabaigoje žolininkai ieškos ir kiečių, kurių naudojamos trys rūšys. Paprastasis laukų kietis, sužadina apetitą, pagerina virškinimą. Kartusis kietis, arba liaudyje žinomas pelynas, yra nepamainomas gydant virškinamojo trakto ligas. Kvapusis kietis, arba peletrūnas, — puikus prieskonis, be kurio žemaičiai neverda virtinių.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama