Senovės Graikijoje čiobrelis buvo labai vertinamas. Jo aromatą mėgo ir slavų protėviai. Šis kvapus augalas nuo neatmenamų laikų yra vienas geriausių medaus tiekėjų. Čiobrelis – lūpažiedžių šeimos daugiametis puskrūmis šakotu besidriekiančiu ir žeme stiebu. Lapai smulkūs, pailgi, juose daug per padidinamąjį stiklą matomų duobučių, kuriose yra liaukelės su eteriniu aliejumi. Smulkūs violetiniai (kartais rožiniai ar balti) žiedeliai susitelkę galvutėmis. Žydi nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. Natūraliai auga stepėse, smėlingose vietose, kalvų šlaituose, sausuose pušynuose.
Lietuvoje randami trijų rūšių čiobreliai
Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris L.) kilęs nuo Viduržemio jūros pakrančių, kur savaime auga kalnuose. Auginamas daugelyje Europos šalių, Kaukaze, Kryme. Lietuvoje retas.
Tai daugiametis, 20-30 cm aukščio puskrūmis. Žiemoja su lapais, rekomenduojama pridengti. Žiemą viršutiniai lapai nuo šalčio paruduoja, o apatiniai išlieka žali. Naujus ūglius pradeda leisti balandžio viduryje, o pražysta birželio pradžioje ir žydi 30 – 40 dienų. Liepos pabaigoje – rugpjūčio mėn. subręsta čiobrelių sėklos.
Jų nenurinkus, vaistinis čiobrelis savaime pasisėja ir sudygsta. Paaugusius savaiminius daigelius galima persodinti į kitą vietą. Surinktos sėklos daigios 2 metai, trečiaisiais daigumas sumažėja per pusę.
Vaistinis čiobrelisi auginamas visai nesudėtingai: sėjama pavasarį į inspektą arba tiesiai į lysvę, daigai pesodinami kas 30cm. Šie čiobreliai vienoje vietoje nepersodinti čiobreliai gali augti 5 metai. Nesunkiai įsišaknija ir prie žemės prigludusios šakelės – atsargiai nukirpus gaunamas naujas kerelis.
Atminkite, jog čiobrelio žolė geriausiai auga saulėtoje, gerai įdirbtoje, puveningoje ir kalkingoje žemėje. Vasarą purenami lysvių tarpueiliai, jeigu augalai silpnai auga, patręšiama trąšomis. Vaistinė žaliava – šakučių viršūnėlės pjaunamos liepos mėn. Džiovinama gerai vėdinamoje, tamsioje patalpoje. Vartojama šviežia ir džiovinta vaistinių čiobrelių žolė.
Čiobrelių žolėje gausu eterio aliejaus, kurio pagrindiniai komponentai – timolas ir karvakrolis. Jie suteikia stiprų, bet malonų aromatą. Arbatoms ir prieskoniams pjaunamos šakučių viršūnėlės. Kai čiobrelis žydi, viršūnes galima rinkti nuo liepos iki vasaros pabaigos. Džiovinama gerai vėdinamose patalpose, daržinėse, pastogėse. Sumedėję stiebai paskui išmetami, paliekami tik lapeliai su žiedais.
Čiobreliai yra ne tik vaistiniai, bet ir dekoratyvūs augalai. Juos galima auginti gėlynuose. Ypač populiarus citrininis čiobrelis (Thymus x citriodorus), taip pat, tarp rūšinių, kultūš auginami pigmėjiniai, ankstyvieji, rūšinių čiobrelių kultūrinės atmainos ir veislės.
Šviežiais ir džiovintais čiobrelio lapais skaninama daugelis mėsos patiekalų, dešros, sriubos, ypač juka (iš kraujo verdama sriuba), padažai, salotos, pupelių, žirnių, pupų valgiai. Galima dėti į rauginamus agurkus. Arbata bus švelnesnė, jeigu įdėsite truputį arbatžolių ir melisos lapelių. Medicinoje timoliu dezinfekuojama burna ir ryklės gleivinė. Be eterinio aliejaus (apie 0,6%) augale yra karčiųjų ir rauginių medžiagų, saponinų, flavonoidų, sakų, dervos, mineralinių druskų, organinių rūgščių. Skysto čiobrelio lapų ekstrakto dedama į preparatą pertusiną, kuris lengvina ir mažina kosulio priepuolius. Jis vartojamas sergant bronchitu.
Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum L.) paplitęs Skandinavijoje, Vakarų ir Vidurio Europoje, Vakarų ir Rytų Sibire. Lietuvoje dažnas sausuose smėlinguose šlaituose, retuose pušynuose.
Paprastasis čiobrelis žemesnis už vaistinį savo giminaitį. Tai 10 – 15 cm ilgio puskrūmis besidriekiančiais stiebeliais. Jie mažai tepakyla nuo žemės, auga nedideliais žemais kilimėliais.
Žiemoja su lapais. Naujus ūglius pradeda leisti balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, žydi birželio – liepos mėn. apie 50-55 dienas. Rugpjūčio – rugsėjo mėn. prinoksta sėklos. Dauginama sėklomis ir įsišaknijusiais kerais. Paprastasis čiobrelis gerai auga saulėtoje, priesmėlio ar lengvo priemolio dirvoje. Vienoje vietoje nepersodinti gali augti 2-3 metai. Žaliava pjaunama liepos mėn., kad iki rudens atželtų nauji stiebeliai ir augalai pasiruoštų žiemai. Žiemoja nepridengti.
Keturbriaunis čiobrelis (Thymus pulegioides L.) savaime auga Šiaurės, Vakarų ir Vidurio Europoje. Lietuvoje dažnas. Dažniausiai auga dirvonuose, sausose pievose, pakelėse, kalvose, šlaituose. Tai iki 25 cm aukščio puskrūmis, žiemoja su lapais.
Atželti pradeda gegužės pradžioje, žydi birželio – rugpjūčio mėn. apie 65 dienas. Sėklos prinoksta rugpjūčio – spalio mėn. Kaip ir kiti čiobreliai, dauginami sėklomis ir auginiais. Gerai auga kalkingoje, neutralioje arba silpnai rūgščioje, nedrėgnoje, nepiktžolėtoje dirvoje. Žiemoja nepridengti.
Žydinčius ir labai nektaringus žiedelius gana gausiai lanko bitės. Čiobrelių arbata tinka peršalus, kai kankina kosulys ir nemiga, galima skalauti gerklę užkimus. Jų dedama į gydomąsias vonias odai tonizuoti, eteriniu aliejumi įtrinamos skaudamos vietos. Čiobrelių preparatų ir arbatų negalima naudoti nėčiosioms, sergantiems kepenų, inkstų ir širdies ligomis. Arbatai užtenka mažo čiobrelių žiupsnelio, nepadauginkite, nes gali supykinti.
Teksto komentarai