Patarimai

Žolelės nuo hemorojaus

Žolelės nuo hemorojaus

Hemorojus – viena iš dažniausių proktologinių ligų. Hemorojų dažniausiai sukelia (lėtinis) vidurių užkietėjimas. Pagrindinis ūminio hemorojaus simptomas yra kraujavimas. Antras pagal dažnumą ūminio hemorojaus simptomas yra hemorojinių mazgų uždegimas.

Viena iš veiksmingų pagalbinių priemonių gydant hemorojų (ypač pasireiškus pirmiesiems simptomams – trumpalaikui vidurių užkietėjimui, išeinamosios angos įtrūkimams), taip pat po išeinamosios angos arba tiesiosios žarnos operacijų ir kitais atvejais.

Šios žolelės, tai ne tik vaistai nuo hemorojaus skausmo, tačiau kartais gali būti taikomos ir kaip pagalbinė priemonė kai kurioms virškinimo ligoms, dispepsijai gydyti ir jų profilaktikai. Preparatas skatina žarnų peristaltiką ir palaiko tinkamą išmatų konsistenciją. Efektas ypač geras, kai gydomasi kompleksiškai – daugiau judama, vartojama daug daržovių.

Žolinis džiovintų vaistažolių mišinys paruošiamas užpilant 150 ml karšto vandens ir geriamas po 30 – 60 min. Rezultatas pasireiškia po 6 ‑ 10 valandų. Geriausia užpilą gerti po pusę ar pilną stiklinę prieš miegą. Žolelėmis hemorojų gydyti galima leidus konsultuojančiam gydytojui ir ne ilgiau kaip 2 savaites.

Liaudišką žolelių mišinį nuo hemorojaus sudaro lygios dalys senos lapų, kraujažolių žolės, šaltekšnio žievės, kalendros vaisių, saldymedžio šaknų. Sakoma, jog vartojant tokį vaistažolių mišinį nuo hemorojaus pagerėja peristaltika, sumažėja uždegimas, atpalaiduojami spazmai. Be to, aromatiniai kartumynai gerina apetitą, skatina virškinimo sulčių sekreciją, mažina vidurių pūtimą.

Senos lapai (žolelės nuo hemorojaus)
Senos žolė
Kraujažolė (žolelės nuo hemorojaus)
Džiovinta kraujažolė žolelės nuo hemorojaus
Šaltekšnis (žolelės nuo hemorojaus)
Šaltekšnių žievė nuo hemorojaus
Saldymedžio augalas (žolelės nuo hemorojaus)
Saldymedžio šaknis (žolelės nuo hemorojaus)

Plačiau apie kiekvieną vaistažolę ir tai, kuo ji naudinga hemorojaus gydumui:

• Senos (Cassia) augalo lapuose esantis senozidas laisvina vidurius.

• Kraujažolės (Achillea) gerina apetitą, yra bakteriocidinė, priešuždegiminė priemonė burnai skalauti, stabdo kraujavimą, tinka skrandžio (opaligės, gastrito), žarnyno, gimdos ligoms bei pirmiesiems hemorojaus simptomams, taip pat sumušimams, žaizdoms, nudegimams gydyti. Ramina spazmus ir skatina tulžies sekreciją.

• Šaltekšnių (Rhamnus) žievė suaktyvina peristaltiką, todėl žarnų turinys slenka greičiau.

• Kalendrų (Coriandrum sativum) sėklos gerina tulžies sekreciją, malšina skausmą, dezinfekuoja. Eterinis aliejus skatina virškinimą.

• Saldymedžiai (Glycyrrhiza glabra) gydo uždegimus, stimuliuoja antinksčių veiklą, atpalaiduoja spazmus, priešalerginiu, minkština ir gydo žaizdas, laisvina vidurius, varo šlapimą, mažina rūgštingumą. Jie išsiskiria antisekreciniu ir antialergeniu poveikiu.

Liaudiški vaistai nuo hemorojaus netinka sergant kai kuriomis ligomis – žarnų nepraeinamumu, lėtinė obstipacija, žarnų atonija, žarnyno ūminiu ar lėtiniu uždegimu, apendicitu. Negalima jo vartoti ir tuomet, kai kamuoja pilvo skausmai, sutrikusi skysčių ir elektrolitų pusiausvyra, sergama hipokalemija, nėštumo ir žindymo periodu, kamuoja inkstų uždegimas ar yra inkstų funkcijos nepakankamumas, neaiškios priežasties pykinimas ar vėmimas, hipertenzija, kepenų cirozė, tulžies stazė, padidėjęs jautrumas sudėtinėms preparato dalims. Preparatą būtina vartoti reguliariai ir tiksliai, negalima savo nuožiūra didinti dozės.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama