Arbata – tai ypatingas gėrimas, ruošiamas iš džiovintų, įvairiai paruoštų kininio arbatmedžio (Thea sinensis) lapų ir pumpurų. Jie užpilami karštu vandeniu, pagardinami žolėmis, prieskoniais arba vaisiais.
Arbatos atsiradimo istorija yra gana neįprasta: Anot legendos, Buda atrado arbatą, kai arbatmedžio lapelis nukrito tiesiai į jo puodelį su šiltu vandeniu.
Pagal lapų fermentacijos būdus ir laiką arbatžolės skirstomos į 6 pagrindines grupes
• Baltajai arbatai skinami jauni lapai ir pumpurai, kuriuos dengia švelnus pūkas. Pumpurai uždengiami nuo saulės šviesos, kad nesigamintų chlorofilas. Ši arbata labai švelni. kvapi.
• Žalioji arbata gaminama iš jaunų nefermentuotų lapų. Žalioji arbata mažiau kvapi, bet veikia stipriau. Birios žaliosios arbatžolės užplikinamos panašiai kaip ir juodosios, bet jų reikia du kartus mažiau, nes turi labai daug tanino ir kofeino. Tinkamai užplikyta arbata yra gintarinė. Vanduo užverdamas, išjungiama, palaukiama keletą minučių ir tuomet plikoma.
• Ulongas – aukso viduriukas tarp žalios ir juodos arbatos. Plikoma verdančiu arba 90°C temperatūros vandeniu.
• Juodoji arbata mieliausiai geriama Didžiojoje Britanijoje ir buvusiose šios šalies kolonijose. Jauni ūgliai su 2-3 jaunais lapais iš pradžių vytinami, paskui fermentuojami ir aromatizuojami (dažniausiai jazminaičių žiedais, bergamote). Paruošti lapai yra vario spalvos ir turi specifinį arbatos kvapą. Užpilama verdančiu vandeniu, palaikoma 3-5 min.
• “Pu-erh” arbata skirstoma į žalią ir subrendusią. Subrendusi “Pu-erh” gaminama iš žaliosios “Pu-erh” arbatos lapų (panašiai ruošiamas kompostas – šiam procesui labai svarbu tinkama drėgmė ir šiluma). Paskui arbatžolės suspaudžiamos į plyteles. Jas galima laikyti keletą metų, skonis ir kvapas nesuprastėja. Kinijoje Pu-erh arbata gydoma daug ligų.
• Geltonąja arbata dažniausiai vadinamos labai kokybiškos, specialiai paruoštos arbatžolės. Lapai džiovinami panašiai kaip ruošiant žaliąją arbatą, bet procesas užtrunka ilgiau ir yra daug kruopštesnis.
Teksto komentarai