Šaltalankiai

Šaltalankis – daugiametis, dvinamis krūmas arba neaukštas medis. Šakos lapuotos, aštriais dygliais, kurie saugo vėlyvą rudenį subręstančias, oranžines, saldžiarūgštes, stipraus kvapo ir išskirtiniu prieskoniu pasižyminčias uogas.

Šaltalankių krūmai dažnai aptinkami augantys smėlėtuose, žvyringuose šlaituose, atvirose vietose. Kadangi augalai dvinamiai, gali pasitaikyti krūmų ant kurių ryškiai oranžinių uogų niekada nepamatysite.

Kartais šaltalankių krūmai auginami kaip dekoratyviniai krūmai prie namų, soduose. Iš jų galima formuoti sunkiai praeinamas gyvatvores. Yra išvesta bespyglių šaltalankių veislių, kurios leis šiek tiek lengviau nuskinti sunokusius vaisius.

Šaltalankių uogos padengtos tamsesnių taškelių apnašomis

Šaltalankių uogos padengtos tamsesnių taškelių apnašomis

Šaltalankių uogos įprastai ryškiai oranžinės, pasidengusios smulkiais tamsesniais taškeliais, kurie palietus nusivalo. Uogos bekotės, prisitvirtinusios tiesiai prie šaltalankio šakų, dėl to jas sunku skinti. Tinkamai prinokusios lengvai traiškosi, dėl to taikomi įvairūs metodai kaip paprasčiau nuskinti šaltalankio uogas jų nesugadinus.

Du būdai kaip lengviau nuskinti šaltalankio uogas jų nesugadinus

Vienas iš tokių būdų – užšaldyti nupjautas šaltalankio šakeles su visomis uogomis, ir tuomet jas lengvai nuskinti. Tokiu būdu uogos atrodo sveikos ir netampa koše. Tačiau kerpant šakeles apgadinamas šaltalankio krūmas, kai kuriais atvejais taip galima suniokoti ir estetinę šaltalankių sąžalyno išvaizdą.

Kitas gana archajiškai atrodantis šaltalankių uogų skynimo būdas – uogas “nubelsti” nuo krūmo. Žiema po krūmu patiesiama medžiaga ant kurios gali kristi uogos, o šakos daužomos medžiaga apvyniota kuoka.

Kaip išsaugoti šaltalankio uogas tolimesniam naudojimui

Surinkus uogas jas galima įvairiai apdoroti tolimesniam naudojimui. Iš šaltalankių uogų gali būti spaudžiamos sultys, verdama uogienė, džemas, ruošiamas sirupas, uogas galima sutrinti su cukrumi. Šaltalankių uogų produktai yra malonaus skonio, specifinio kvapo ir ryškios spalvos. Pats paprasčiausias būdas paruošti šaltalankius vėlesniam naudojimui – juos sutrinti su cukrumi ir sandariuose induose laikyti šaldytuve.

Šaltalankių uogos patinka ne tik žmonėms bet ir įvairiems paukščiams, kurie jas, ypač žiemą, mielai lesa. Tad jei pastebėjote uogomis aplipusį šaltalankių krūmą ir ruošiatės jas nusiskinti žiemą, nebūkite tikri, kad jas te dar rasite prabėgus kelioms dienoms.

Šaltalankiai istorijoje

Istorijos šaltiniuose šaltalankiai minimi jau nuo seno. Jų botaninis pavadinimas kilęs nuo žodžio reiškiančio “arklys”. Rašoma, kad šaltalankių duodavo nuvargusiems arkliams, kurie nuo jų lengviau atsigaudavo.

Šiais laikais šaltalankiai dažnai naudojami žmonių kaip malonaus skonio ingredientai ruošiant maistą, konditerinius gaminius, gėrimus.

Medicina ir šaltalankiai

Liaudies medicina vis dar naudoja šaltalankių uogas ir aliejų. Pastarasis gaminamas iš šaltalankių uogose esančių labai aliejingų sėklų. Dažniausiai minima nudegimo žaizdų gijimą gerinantis poveikis, regeneracinės, virškinimą gerinančios savybės.

Oficialūs medicininiai tyrimai nepatvirtina nei vieno liaudies medicinoje taikomo poveikio kaip galutinai ištirto. Pavyzdžiui nudegimus gydančios savybės nėra atmetamos, tačiau nurodoma, kad yra žymiai efektyvesnių preparatų.

Šaltalankiai Lietuvoje

Lietuvoje aptinkama vienintelė sulaukėjusi, kartais auginama rūšis:

Naudotos literatūros sąrašas

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: lapkričio 11, 2017

Komentarai