Receptai

Tarkuoti krienai (krienų receptai)

Tarkuotos krienų šaknys

Valgomasis krienas (Armoracia rusticana) – daugiametis, 40-120 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storps. Stiebas status, šakotas. Pamatiniai lapai pailgi, širdiškais arba apvaliais pamatais, ilgakočiai, sudaro skrotelę; viduriniai – plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai; viršutiniai – linijiški, beveik lygiakraščiai, bekočiai. Balti žiedai susitelkę į kekes. Vaisius – pailga ankštara.

Valgomasis krienas yra prieskoninė daržovė, todėl Lietuvoje daug kur auginamas. Sulaukėjęs aptinkamas šlapiose pievose, upių pakrantėse. Žydi gegužės-liepos mėn.
Vaistams vartojamos šviežios augalo šaknys, rečiau lapai. Augalas kaupia glikozidą sinigriną, todėl krienas yra aštraus kvapo ir skonio. Jis dirgina burnos gleivinės receptorius, dėl to žadina apetitą.
Liaudies medicinoje apetitui žadinti, virškinamojo trakto ligoms gydyti (hipoacidinis gastritas, žarnyno atonija) vartojamos iš sutarkuotų krienų šaknų išspaustos sultys. Tuo pačiu tikslu galima vartoti ir šaknų vandeninę ištrauką (gaminama santykiu 1:10) bei šaknų košelę. Daug krienų vartoti nepatartina, nes, labai sudirginus skrandžio ir žarnyno gleivinę, gali atsirasti neigiamų reiškinių (skrandžio skausmai, vėmimas, viduriavimas). Jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas, yra skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos ar uždegimai, nesveiki inkstai ar kepenys, vietoje krienų reikėtų vartoti švelnesnius prieskonius.

Turi krienas ir baktericidinių savybių. Jas augalui suteikia šviežių šaknų sultyse esantis lizocimas. Vandeniu praskiestomis sultimis patariama skalauti burnos ertmę ir gerklę nuo anginos, tonzilito. Manoma, kad augalo preparatai veiklūs ir prieš virusus.

Susmulkintas krieno šaknis galima vartoti kaip odą dirginantį, skausmą slopinantį vaistą (dirginant odą nestiprus, bet nuolatinis varginantis skausmas tampa nebe taip juntamas) sergant radikulitu, artritu, reumatu, podagra ir kitomis ligomis. Krieno šaknų kompresai veikia silpniau, negut garstyčių trauklapiai.

Skausmą prislopina ir augalo lapai. Nuskinti jie nuplaunami 40-50 laipsnių karščio vandeniu ir, uždėti ant skaudamos vietos, laikomi 20-30 min. Šilumai palaikyti ant lapų uždedama guminė arba elektrinė šildyklė. Krienų šaknų ištraukos anksčiau žmonės lašindavo į pūliuojančią ausį, skalaudavo ja pūliuojančias, sunkiai gyjančias žaizdas.
Kaip kosmetinė priemonė vartojama krieno ir obuolių košelė (1:1) veido kaukei ir 40% spiritinė krieno ištrauka veido pigmentinėms dėmėms blankinti.
Krienas yra puikus prieskonis. Susmulkinti ir atitinkamai paruošti krienai vartojami su mėsos, žuvies patiekalais, kiaušiniais. Krieno lapų dedama į rauginamus agurkus, sūdomus grybus.

Augalo nepatartina vartoti sergantiems ūmiais ir lėtiniais virškinamojo trakto uždegimais, esant audinių pabrinkimams dėl inkstų funkcijos nepakankamumo.

Tarkuoti krienai

Pavasaris ir ruduo – geriausias laikas kasti krienus, nes tuomet naminiai krienai sukaupę daugiausia maisto medžiagų. Pavasarį jos laukia, kai sušilus orui galės išleisti didžiulius lapus, o atėjus rudeniui kaupia atsargas žiemai.

Jei pavasarį žemės jau nebekausto įšalas, pamatysime pasirodančius krienų lapelius, kurie bus alyvinės spalvos, labiau ūgtelėję bus įgavę žalią spalvą.

Jei pavasaris vėlyvas, nauji krienų lapai neskuba išlįsti, tad geras būdas juos aptikti – ieškoti sudžiuvusių pernykščių lapų. Jie išduoda kurioje vietoje kasdami rasite gerą krieno šaknį.

Kasant krienus reikalingas tvirtas kastuvas ir kantrybė. Krienų šaknys kartais driekiasi gilyn, kartais auga horizontaliai, tad norint kuo didesnę šaknies dalį išsikasti, gali tekti nemažai paprakaituoti. Jei krienus imsite traukti rankomis, didelė tikimybė, kad šaknis nutrūks, o jums liks tik mažas šaknies gabalėlis, tad daugiau naudokitės kastuvu, o ne vien rankomis.

Krienų paruošimas

  • Iškastus krienus nuplauname ir apskutame.
  • Sudėtingiausia dalis – krienų tarkavimas. Tam geriausiai tinka elektrinės bulvių tarkavimo mašinėlės, galima tarkuoti ir rankomis, tačiau bus „daug liūdniau“.
  • Sutarkavus krienus jau galima naudoti, tačiau bus daug skaniau jei užpilsite marinatu. Jis ruošiamas taip:
    • 0,5 l vandens
    • 1 kupinas šaukštas druskos
    • 1 kupinas šaukštas cukraus
    • 2 šaukštai acto
  • Paruoštą marinatą sumaišome su 1l tarkuotų krienų,  sudedame mišinį į mažus sandariai uždaromus stiklainius, laikome vėsioje vietoje.
  • Užpylus marinatu, prieš vartojimą reikia leisti šiek tiek pastovėti.

Krienai linkę išgaruoti, tad ruoškite tokį kiekį, kokį žadate greitai sunaudoti, pastovėjęs krienas tampa nebe toks aštrus, gali atsirasti kartokas skonis.

Ką daryti, kad tarkuojant krienus negraužtų akių?

Visi žino, kad krienai turi aštrų ne tik skonį, bet ir kvapą. Tad jei nusprendėte patys tarkuoti krienus tai darykite gerai vėdinamoje patalpoje. Taip pat galite būti užsidėję dujokaukę, ar tiesiog atvėrę langus ar įjungę virtuvės gartraukį (šį efektyvų metodą patvirtino net du bandžiusieji žemiau komentaruose).

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti