Atgiris, statusis (lot. Huperzia selago (L.) Bernh. ex Schrank & Mart.)

Rudenį, kai žemė nuklota geltonais, rudais ar rausvais medžių lapais, beveik kiekvienas likęs žalumos plotelis patraukia dėmesį. Taip pastebėjau Atgirį, kurio keli kuokšteliai stiebėsi prie miško griovio. Gražiai žalią jo stiebą puošė šviesios sporos, kurios daro šį augalą dar dekoratyvesnį. Tiesa jis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tad jo rauti ar naikinti negalima. Aptinkamas visoje Lietuvoje, tačiau apyretis. Na bet gėrėtis galima kiek tik širdis geidžia svarbu neniokoti.

Augalas nuodingas. Juo liaudyje gydyti alkoholikai, nes paruošti preparatai sukelia stiprų vėmimą. Išoriškai liaudis naudojo odos ligoms gydyti, spuogams naikinti.

Augalo ar jo preparatų negalima naudoti sergant cukralige, epilepsija, tuberkulioze, hepatitu, esant hipertonijai bei nėštumo metu.

Augalas visžalis 20-25 cm aukščio. Auga šaltiniuotose vietose, pagrioviuose, mišriuose miškuose, aptinkamas ir pelkėse. Dauginasi nukrentančiais gemaliniais pumpurais. Nyksta dėl miškų kirtimo, sausinimo, apšvietimo pasikeitimo augimvietėje.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [20] Rašomavičius Valerijus. “Lietuvos raudonoji knyga” Kaunas: “Lututė”, 2007, p. 385. ISBN 978-9955-692-71-3
  • [12] Jaskonis Juozas. “Augalai – mūsų gyvenimas” Vilnius: Algimantas, 1996, p. 218. ISBN 9986-509-24-6
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Komentarai