Baltalksnis (lot. Alnus incana Moench)

Sinonimai

Liaudis baltalksnį taip pat vadino: baltakarnis alksnis.

Kontraindikacijos

Šalutinio poveikio naudojant balatalksnio preparatus nepastebėta.

Vaistinės savybės

Baltalksnio vaistinėje žaliavoje kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi dezinfekuojančiomis, sutraukiančiomis savybėmis. Tad išoriškai jo preparatai naudoti žaizdoms, sužeidimams gydyti, esant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opoms. Baltalksnis naudotas persišaldžius, sergant reumatu, podagra.

Išoriškai liaudis naudojo baltalksnio vaisių nuovirą, juo buvo vilgomos nudegimo žaizdos, gydomos kraujuojančios dantenos.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai dažniausiai renkami baltalksnių vaisiai. Jie skinami nuo medžių, džiovinami ir laikomi sausoje vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 3 metų.

Vaistinėmis savybėmis pasižymi baltalksnių lapai ir žievė. Lapai skinami pilnai išsiskleidę, jauni, neapgadinti kenkėjų. Džiovinami apie 40 laipsnių temperatūroje džiovykloje arba nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje. Išdžiuvę laikomi vėdinamoje, vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 1 metų.

Žievė lupama nuo jaunų augalo šakučių.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Vaisiuose

  • dažinės medžiagos
  • raugai

Lapuose

  • kvercitrinas
  • hiperozidas
  • kavos rūgštis
  • chlorogeno rūgštis
  • sitosterolis

Žievėje

  • dažinės medžiagos
  • raugai
  • triterpenoidai

Paplitimas

Lietuvoje dažnas, mėgsta drėgnas, trąšias dirvas, dažniausiai auga vandens telkinių pakrantėse, pelkynuose. Neaptinkamas tik pietinėje Lietuvos dalyje.

Lietuvoje taip pat auga kita alksnio genties rūšis – Juodalksnis. Ši rūšis taip pat tinka vaistinei žaliavai ruošti, kai skinami vaisiai.

Kiti faktai

  • Baltalksnio mediena nėra labai vertinga tačiau tinka baldų, dėžių gamybai. Dažniau naudojama kurui, tinka mėsos ir žuvies rūkymui.
  • Baltalksnis kartais sodinamas vandens telkinių pakrantėse, kad juos sutvirtintų.
  • Baltalksnio žievė naudojama odos, siūlų, margučių dažymui.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: gruodžio 11, 2017

Komentarai