Baltašaknė, vaistinė (lot. Polygonatum odoratum (Mill.) Druce)

Sinonimai

Liaudis vaistinę balatašaknę dar vadino: kurvažole, strėnų žolės, vasarūnė.

Kontraindikacijos

Augalas nuodingas, nerekomenduojama gydytis savo nuožiūra, nepasitarus su gydytoju.

Vaistinės savybės

Vaistinėje balatšaknėje esančios medžiagos veikia sutraukiančiai, malšina skausmą ir uždegimą, dėl to naudojama sergant rematu, esant skrandžio opoms, kraujuojant, sumušimams gydyti, esant hemorojui.

Išoriškai balatašaknių šakniastiebių nuoviru liaudis naikino strazdanas.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama vaistinės baltašaknės žolė bei šakniastiebiai.

Šakniastiebiai kasami rudenį. Iškasus nupurtomos žemės, pašalinamos pridėtinės šaknys, kiti nešvarumai, nuplaunama po tekančiu vandeniu. Apvytinus, šakniastiebiai baigiami džiovinti džiovykloje iki 50 laipsnių temperatūroje. Paruošta žaliava pakuojama ir laikoma gerai vėdinamoje, sausoje vietoje. Tinka naudoti iki 3 metų.

Vaistinių baltašaknių žolė renkama augalui žydint, sausą ir giedrą dieną, renkami nepažeisti augalai. Nupjovus, žolė džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, nuolat vartant. Paruošta žaliava tinka naudoti iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • Gleivės
  • konvaliamarinas
  • konvalotoksinas
  • konvaliarinas
  • polisacharidai
  • diosgeninas
  • glikokininas
  • organinės rūgštys
  • mineralinės medžiagos
  • karotinoidai

Paplitimas

Lietuvoje vaistinė baltašaknė auga savaime, dažnai pušynuose, mėgsta humusingą dirvožemį. Retai sudaro didelius sąžalynus. Be vaistinės baltašaknės dar aptinkamos dvi savaiminės genties rūšys: daugiažiedė ir menturalapė baltašaknės.

Kiti faktai

  •  Senovėje baltašaknių sultimis merginos vilgė žandus, kad šie būtų raudonesni.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: lapkričio 28, 2017

Komentarai