Vaistiniai augalai

Vaistinė baltašaknė

Baltašaknė

Vaistinė baltašaknė (Polygonatum odoratum) – daugiametė, 20-50 cm aukščio gėlė su storu šliaužiančiu gumbuotu šakniastiebiu Stiebas stačias, kiek išsilenkęs briaunotas Lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški, panašūs į pakalnutės lapus, tik smulkesni, palinkę į vieną pusę. Žiedai susitelkę po 1-2 lapų pažastyse, gelsvai balti, vamzdiški. Vaisius – rutuliška, melsvai juoda uoga. Auga sausuose ir vidutinio drėgnumo miškuose, dažniausiai pušynuose. Nereta. Žydi gegužės-birželio mėn.Baltašaknė (Vaistinis augalas)

Gydymui vartojama žolė, vaisiai ir šakniastiebiai. Jie yra nuodingi, gali sukelti vėmi­mą, todėl jų preparatai vartojami tik išoriniam gydymui; turi nuskausminančių, priešuždegiminių savybių. Nuoviru gydomas reumatas, sąnarių uždegimas Šviežių šakniastiebių sultimis arba džiovintų šakniastiebių nuoviru naikina­mos strazdanos, gydomos žaizdos.

Senovėje nuovire suvilgytais tamponais malšindavo dantų skausmą. Moterys uogomis trindavo skruostus, kad jie būtų rausvi.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti