Barkūnas, geltonžiedis (lot. Melilotus officinalis)

Maloniai kvepiančius geltonžiedžius barkūnus galima užuosti iš toli. Tai bičių labai mėgstamas, medingas augalas turintis ir vaistinių savybių. Barkūną galima pritaikyti buityje – sudžiovintoje žolėje esantis kumarinas atbaido kandis.

Kontraindikacijos

Didelės dozės preparatų su barkūnu gali sukelti apsinuodijimą.

Vaistinės savybės

Geltonžiedžio barkūno preparatai naudojami esant tromobozei, spazmams, nemigai, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina kraujo krešumą. Išoriškai naudojami įvairioms žaizdoms, egzemoms gydyti, minkština odą. Augale kaupiasi kumarinas.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama barkūno žolę. Skinamos žydinčios augalo viršūnės bei plonesni stiebai su lapais. Surinkus džiovinama gerai vėdinamoje vietoje. Paruošta žaliava tinka naudoti iki 2 metų.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai auga 4 barkūno rūšys: geltonžiedis, baltažiedis, dantytasis ir stambiašaknis. Dantytasis ir stambiašaknis sutinkami retai. Geltonžiedis barkūnas Lietuvoje gana dažnas. Auga pakelėse, ant pylimų, sausesnėse dirvose. Atsparus šalnoms ir sausrai, žemės ūkio kenkėjams.

Kiti panaudojimo būdai

  • Geltonžiedis barkūnas labai medingas, bitės prirenka 200-600 kg/ha nektaro.
  • Augale kaupiasi nemažai kumarino, kuris naudojamas parfumerijoje, maisto, alkoholio ir tabako gaminiams aromatizuoti.
  • Dėl esančio kumarino barkūno žolė liaudyje naudojama kandims atbaidyti.
  • Kai kuriose šalyse auginamas kaip pašarinis. Lietuvoje sėjamas dažniausiai dėl bičių arba kaip ir kiti pupiniai – dėl sėjomainos, dirvos kokybei pagerinti.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [54] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora IV“ Vilnius: valstybinė “Vaizdo” sp., 1971.
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [40] A. Petkevičius, A. Stancevičius. „Vadovas varpinėms ir ankštinėms pašarinėms žolėms pažinti“ Vilnius: Mintis, 1970
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugsėjo 23, 2016

Komentarai