Bazilikas, kvapusis (lot. Ocimum basilicum)

Kontraindikacijos

Pašalinis poveikis neužfiksuotas.

Vaistinės savybės

Baziliko žolėje esančios medžiagos pasižymi antimikrobiniu, tonizuojančiu, virškinimą gerinančiu poveikiu, juo skalaujama gerklė, žadinamas apetitas.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai ir prieskoniniam naudojimui pjaunama antžeminė baziliko dalis. Ji nupjaunama augalui pradedant žydėti, tuomet plonu sluoksniu paskleidžiama gerai vėdinamoje vietoje. Baigiant džiūti lapai atskiriami nuo stiebų ir stiebai pašalinami, o lapai baigiami džiovinti iki orasausių. Taip paruošti jie pilami į sandarius indus ir laikomi vėsioje vietoje, tinka naudoti iki 1 metų po paruošimo.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • polifenoliai
  • saponinai
  • karotinoidai
  • vitaminas C
  • cineolis
  • eugenolis
  • metilchavikolis
  • linalolis
  • oicmenas
  • seskviterpenai

Naudojimas maistui

Kvapusis bazilikas vienas iš geriausiai žinomų prieskonių, kurie populiarėja ir Lietuvoje. Jis vartojamas šviežias ir džiovintas. Tinka plačiam spektrui patiekalų pagardinti. Jis dedamas į salotas, troškinius, mėsos ir žuvies patiekalus, tinka gėrimams aromatizuoti, padažams ruošti. Bazilikas svarbi pesto padažo sudedamoji dalis. Taip pat labai tinka picai pagardinti, itin dera su šviežiais pomidorais ir sūriais.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga, tačiau vis dažniau auginamas kaip prieskoninis augalas. Jie dažniau sodinami auginimui šiltnamyje, balkone ar ant palangės.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugsėjo 30, 2016

Komentarai