Bergenija, storalapė (lot. Bergenia crassifolia Fritsch)

Kontraindikacijos

Saikingai vartojant storalapės bergenijos preparatus, šalutinis poveikis nepastebėtas.

Vaistinės savybės

Storalapėse bergenijose kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi sutraukiančiu, bakterijas naikinančiu, uždegimus slopinančiu poveikiu. Dėl to naudotos ginekologijoje, stomatologijoje, kraujavimui stabdyti, esant gleivinės uždegimams.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai naudojami bergenijų šakniastiebiai ir lapai. Šakniastiebiai kasami visą vasarą. Surinkus nuplaunami, pašalinamos smulkios šaknys, vėliau jos smulkinamos ir džiovinamos. Tinkamai laikant galima vartoti iki 5 metų.
Bergenijų lapai renkami ankstyvą pavasarį, nutirpus sniegui. Džiovinami gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje arba džiovykloje iki 40 laipsnių. Laikoma popieriniuose maišuose, tinka naudoti iki 3 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

Šakniastiebiuose

  • bergeninas
  • saharidai
  • raugai
  • galo rūgštis
  • elago rūgštis

Lapuose

  • galo rūgštis
  • askorbo rūgštis
  • hidrochininas
  • polifenoliai
  • arbutinas

Naudojimas maistui

Bergenijų arbatą gali naudoti kaip kasdienės arbatos pakaitalą.

Paplitimas

Lietuvoje natūraliai neauga. Gana dažnai auginamas darželiuose, gėlynuose. Be storalapės bergenijos dar auginamas širdžialapė bergenija.

Kiti faktai

  • Augalas dekoratyvus. Rudenį bergenijų lapai paraudonuoja.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: sausio 31, 2017

Komentarai