Vaistiniai augalai

Augalas Bitkrėslė (Paprastoji Bitkrėslė Tanacetum vulgare)

Bitkrėslė žolė

Paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare L.) liaudiškai vadinama auksažiede, bridkažole, bridkle, čyžma, daratomis, gumbo žole, kirmytžole ir marūnu. Savaime auga beveik visoje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje. Paplitusi pievose, laukuose, krūmynuose, upių pakrantėse, pakelėse, geležinkelio pylimuose ir prie namų. Žodžiu, yra piktžolė. Tačiau dėų vertingų vaistinių savybių auginama Anglijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje ir JAV.

Tai daugiametis žolinis, iki 150 cm aukščio augalas, priklauso astrinių (Asteraceae) šeimai.

Šakniastiebis šliaužiantis, šakotas. Keras daugiastiebis; stiebai statūs, žiedyne šakoti, su daug lapų. Lapai pražanginiai, elipsės formos, plunksniškai suskaldyti, apie 20 cm ilgio, apaugę trumpais plaukeliais arba beveik pliki. Apatiniai lapai kotuoti, viduriniai ir viršūniniai – bekočiai. Žiedynas apvalainas, plokščias, daugiažiedis, žiedeliai ryškiai geltoni. Žiedynai stiebo ir šakų galuose susitelkę į tankias skydiškas šluoteles. Vaisius – pailgas lukštavaisis. 1000 sėklų sveria apie 0,1 g. Jos daigios 5-7 metai. Žydi liepą – rugsėjį, sėklos sunoksta rugpjūtį – rugsėjį.
Paprastoji bitkrėslė nereikli dirvai. Daigai nebijo šalnų.

Eteriniame aliejuje daugiausia r-tujono – net 47 proc. Jo sudėtyje taip pat yra kamparo, borneolio, pineno. Lapuose ir žiedynuose yra flavonoidų, rauginimo medžiagų, kartumynų, alkaloidų, organinių rūgščių, vitamino C (74 mg proc.) ir karotino (42 mg proc.)

Žiedų antpilas naudojamas kaip anihelmintinė (prieš spalines ir asakarides) ir tulžį varanti priemonė. Nuo jo suretėja širdies veikla. Bitkrėslė naudojama, kai sergama cholecistitu, hepatitu, gastritu, sumažėja rūgštingumas. Nėštumo metu bitkrėslės verčiau nevartoti.

Liaudies medicinoje bitkrėslė vartojama, kai krečia šaltis, kirmėlėms varyti, gydyti plaučių tuberkuliozės sukeltą apsinuodijimą, virškinimo trakto ligas, kai sumažėja rūgštingumas, skauda galvą, kamuoja podagra, reumatas, gelta. Išoriškai gydomi išnarinimai, žaizdos. Tibeto medicinoje šis augalas naudojamas, kai sergama vėžiu, sutrinka medžiagų apykaita, kamuoja podagra ir inkstų ligos. Bitkrėslės preparatai vartojami mažais kiekiais ir ypač atsargiai (geriausia tik su gydytojo priežiūra), nes eterinis aliejus labai nuodingas.

Bitkrėslės lapai ir žiedai naudojami alkoholio ir mėsos pramonėje. Tai kartumynas, labai nedaug jo dedama, kai marinuojama mėsa, raugiami obuoliai, gaminama girą bei sūdomos daržovės. Aludariai naudoja bitkrėslę vietoj apynių, o konditeriai – vietoj imbiero kepiniams. Bitkrėsle kartu su raudonėliu bei ąžuolo žieve marinuojama žvėriena.

Dažnai bitkrėslė taikyta ne tik medicinoje bet ir buityje. Šio augalo kvapo nemėgsta vabzdžiai – juo galima baidyti tarakonus, kandis, o ypač muses.

Kontraindikacijos

Didesni bitkrėslės preparatų kiekiai gali pakenkti organizmui: sukelti pykinimą bei vėmimą, nėščioms moterims – net persileidimą.

Vaistinės savybėsaugalas paprastoji bitkrėslė

Liaudies medicina bitkrėslės žiedų antpilus naudojo apetitui gerinti, skatinti tulžies išsiskyrimą, šalinti iš organizmo parazitines kirmėles. Minimos mėnesines reguliuojančios augalo savybės.

Rinkimas ir laikymas

Bitkrėslę pažinsime iš geltonų, į skėčius susitelkusių žiedynų ir jiems būdingo kvapo.

Vaistinei žaliavai renkami bitkrėslių žiedynai vos tik pradėję skleistis birželio – liepos mėnesiais. Surinkta žaliava džiovinama nuo saulės apsaugotoje, gerai vėdinamoje vietoje arba džiovykloje ne aukštesnėje nei 40 o C temperatūroje. Tinkamai paruošta žaliava kartaus skonio, aštraus, bitkrėslei būdingo, kvapo.

Kiti naudojimo būdai

Liaudis džiovintą bitkrėslių žolę laikydavo spintose, barstydavo rūbus, patalus bei molines aslas, nes jose esančių medžiagų nemėgsta kandys, musės, tarakonai bei blusos.

Nedideliais kiekiais džiovintų bitkrėslių buvo apibarstomi lašiniai, kiti ilgesniam stovėjimui ruošiami mėsos produktai, tam kad jų nepultų musės.

Kartais bitkrėslė dedama į patiekalus kaip kartumą suteikiantis prieskonis.

Manoma, kad šalia kitų augalų pasodintos bitkrėslės atbaido kenkėjus.

Bitkrėslės žolė naudota audinius dažyti žaliai, o žiedai – geltonai.

Paplitimas

Bitkrėslės auga visoje Lietuvoje, kiek retesnės šiaurinėje dalyje. Mėgsta augti atviroje vietoje. Sutinkamos įvairiose pievose, pamiškėse, prie kelių, tačiau gausiausiai auga prie upių.

Lietuvoje nuo seno auginta kaip darželio gėlė, išvesta dekoratyvinių rūšių.

Nuodingosios medžiagos

Bitkrėslės aliejuje randama tujono – žinduoliams nuodingo insekticido. Šios medžiagos dar randama tujose, pelynuose.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti