Česnakas, valgomasis (lot. Allium sativum L.)

Česnakas gerai žinomas ir plačiai vartojamas vaistinis augalas. Liaudies medicinoje naudojamas  įvairiausiems negalavimams gydyti – pradedant sloga baigiant vėžiniais susirgimais. Iš šio vaistinio augalo ruošiamos ištraukos, tepalai, košelės, sultys, kompresai. Česnaką dažniausiai auginame prie namų ar sode, tačiau galime sutikti ir laukinėje gamtoje.

Kontraindikacijos

Česnako nereikėtų vartoti dideliais kiekiais taip pat  sergant kepenų ir inkstų ligomis. Geriau naudoti po valgio, nes gali dirginti skrandį. Nėščios turėtų valgyti česnaką tik nedideliais kiekiais.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina daugiausia naudoja česnako svogūnus, kartais minimi ir lapai, tačiau išskirtinės jų savybės nepabrėžiamos.

Česnako svogūnuose esančios medžiagos pasižymi antibakterinėmis, grybelius naikinančiomis savybėmis. Žinoma, kad naudojant česnaką pagerėja lytinių liaukų veiklą, lytinė funkcija.

Inhaliacijomis gydomas bronchitas, padeda sergant gripu, slopina kosulį. Smulkinti česnako svogūnai užpilti obuolių actu padeda kovoti su pradiniais peršalimo ligų simptomais.

Česnakas žinomas ir dėl širdies susitraukimus bei kraujagysles stiprinančių, ritmą lėtinančių savybių.

Šio vaistinio augalo tyre gali būti gydomos karpos, greitinamas pūlinių nuaugimas.

Česnake esančios medžiagos varo organizmo parazitines kirmėles. Šiuo tikslu naudojamos česnako nuoviro klizmos, į išeinamąją angą gali būti įterpiamos česnako skiltelė ar sutrinta tyrė.

Atlikti tyrimai parodė, kad česnake esančios medžiagos neleidžia daugintis vėžinėms ląstelėms.

Dažniausiai profilaktikai naudojama po 2-3 česnako skilteles per dieną.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Česnako svogūnai. Kadangi valgomojo česnako laukinėje gamtoje nesutiksime, nuimdami česnakų derlių augantį mūsų daržuose ir soduose remiamės jų išvaizda. Subrendus česnakui ima vysti, ilgiau palaukus visiškai sudžiūva lapai. Tuomet česnakai raunami, džiovinami, nuvalomos žemės, gali būti nupjaunami ilgesni lapai paliekant apie 10 cm prie svogūno. Patogu nupjauti ir ilgas česnako šaknis. Sudžiovinti česnakai laikomi vėsioje sausoje vietoje, popierinėse dėžėse ar maišuose. Karts nuo karto perrenkami, kad nepradėtų pūti, o supuvę neapgadintų kitų.

Naudojimas maistui

Česnakas nuo seno naudotas kaip prieskoninė, kartais net kaip maistinė daržovė. Česnakas naudojamas šviežias patiekalams gardinti. Tokiais atvejais dažniausia naudojamas patiekalo gamybos pabaigoje. Ilgai termiškai apdirbamas praranda savo aštrų skonį.

Česnako skiltelės dedamos į marinatus, raugiant daržoves. Gali būti marinuojami vieni ir patiekiami kaip pikantiškas garnyras prie įvairių patiekalų.

Kiti panaudojimo būdai

Česnako sultys naudojamos gėlininkystėje ir sodininkystėje kaip ekologiškas insekticidas. Jo laiškų antpilu purškiami augalai nuo amarų ir voratinklinių erkių. Česnake esančios medžiagos, parinkus tinkamą mažą koncentraciją, pagerina augalų pumpuravimą.

Lietuvoje sutinkamos rūšys

Lietuvoje sutinkama 12 česnakų rūšių 4 iš jų įrašytos į Lietuvos Raudonąją Knygą. Dažniausiai minimos 2 rūšys:

  • Valgomasis česnakas (Allium sativum L.)
  • Meškinis česnakas (Allium ursinum L.) įrašytas į LRK, liaudies dar vadinamas Miškiniu česnaku.

Susiję straipsniai

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [15] Kaunienė Vilma, Kaunas Egidijus. “Vaistingieji augalai” Kaunas: Varpas, 1991, p.89 – 90. ISBN 5-89942-087-1.
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Komentarai