Dedešva, miškinė (lot. Malva sylvestris L.)

Anksčiau naudoti vardai

  • Dedešva, tamsiažiedė

Sinonimai

Liaudis miškinę dedešva taip pat vadino: dedešra, girnelės, roželės.

Kontraindikacijos

Vartojant miškinės dedešvos preparatus saikingai, šalutinis poveikis nepastebėtas.

Vaistinės savybės

Miškinės dedešvos lapuose ir žieduose kaupiasi medžiagos pasižyminčios apgleivinančiu, sutraukiančiu, raminančiu poveikiu. Dėl to jie naudojami kosėjant, peršalus, užkimus. Išoriškai ruošiami kompresai, pavilgai, kuriais gydomos odos ligos, guzai, patinimai, sumušimai.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkami miškinės dedešvos žiedai ir lapai. Be miškinės dedešvos, vaistinei žaliavai ruošti tinka paprastoji dedešva ir aukštoji dedešva.

Žiedai skinami vasarą augalui pradėjus žydėti. Renkami pradedantys žydėti, ne pilnai išsiskleidę žiedai. Nuskynus džiovinami gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Tinkamai paruošus vaistinę žaliavą galima naudoti iki 2 metų.

Dedešvų lapai renkami prieš žydėjimą ir augalui žydint. Nuskynus džiovinami nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje arba džiovykloje šildant iki 50 laipsnių temperatūros. Tinkamai paruošta vaistinė žaliava gali būti naudojama iki 3 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • eterinis aliejus
  • askorbo rūgštis
  • raugai
  • karotinas
  • gleivės
  • polisacharidai
  • mineralinės medžiagos

Išskirtinai žieduose randamas – malvinas.

Naudojimas maistui

Dėl malonaus saldoko skonio, dedešvų žolė naudojama salotoms. Galima vartoti šviežią arba virtą.

Paplitimas

Lietuvoje miškinė dedešva – užneštinis augalas, aptinkama retai. Dažniau auginama želdiniuose. Lietuvoje auga arba yra dažniau auginamos 9 dedešvų genties rūšys.

Kiti faktai

  • Žieduose kaupiasi dažinės medžiagos, kurios tinkamos gėrimams, medvilnei dažyti.
  • Dedešvos dekoratyvios, dėl to mėgstamos gėlių augintojų, sodininkų.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: spalio 27, 2017

Komentarai