Vaistiniai augalai

Dedešva

Miškinė dedešva

Miškinė dedešva (Malva sylvestris) – dvimetė, 30-100 cm aukščio gėlė. Šaknis liemeninė. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai dideli, rožiniai, po 2-5 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius – skeltavaisis. Sėklos beveik juodos arba tamsiai rudos. Žydi birželio-spalio mėn.

Lietuvoje ši gėlė reta; auga dykvietėse, pakelėse.

Vaistinei žaliavai renkami dedešvos lapai ir žiedai. Žiedai skinami be žiedkočių, paraudę, bet dar ne visai išsiskleidę. Lapai skinami, kai augalas žydi. Surinkta žaliava tuoj pat džiovinama pavė­syje ar džiovykloje 40° C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai turi būti melsvai violetiniai.

Medicinoje vartojamas dedešvos lapų ir žiedų užpilas. Kaip antiuždegiminio vaisto jo geriama nuo virškinamojo trakto uždegiminių ligų, bronchito, laringito. Užpilui pagaminti 2 valgomieji šaukštai išdžiūvusių, susmulkintų lapų bei žiedų užpilami 200 ml verdančio vandens, po pusės valandos nukošiama. Gerti reikia po 3-4 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną. Dedešvos gleivės, esančios užpile, saugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų. Užpilas nevartotinas sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.

Liaudies medicinoje dedešvos užpilu skalaujama burnos ertmė, jei yra jos gleivinės uždegimas.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti