Vaistiniai augalai

Siauralapis gaurometis (Chamerion angustifolium L.)

Augalas gaurometis

Siauralapis gaurometis (Chamaenerion angustifolium) – 60-150 cm aukščio gėlė. Šakniastiebis storas, šliaužiantis. Stiebas status arba kylantis. Lapai pražanginiai, beveik lygiakraščiai. Jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė – melsvai žalia. Žiedai tamsiai purpuriniai, netaisyklingi, susitelkę į gana ilgas (10-45 cm ilgio) viršūnines kekes. Vaisius – daugiasėklė plaukuota dėžutė. Sėklos smulkios, pailgos.

Auga miškuose, pamiškėse, kirtimuose. Lietuvoje dažnas. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais

Vaistinė žaliava – lapai. Augalas kaupia taninus ir gleives, kurie veikia antiuždegimiškai, jo preparatai mažai toksiški, todėl rekomenduotini sergantiems vaikams, senyvo amžiaus žmonėms.
Liaudies medicinoje gaminama vandeninė ištrauka: 1 valgomasis šaukštas žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, 15 min. virinama vandens vonioje ant mažos ugnies, po to paliekama 2 val. nusistoti, nukošiama. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 4 kartus per dieną prieš valgį nuo skrandžio opaligės, gastrito, kolito, kitų virškinamojo trakto ligų.
Žydinčią gėlę, apiplikytą verdančiu vandeniu, liaudies medicina rekomenduoja pridėti kaip kompresą prie skaudančios vietos. Gauromečio lapų vandeninę ištrauką žmonės vartojo ir nuo gerklės, ausų uždegimų.

Kai kuriose pasaulio šalyse gauromečio šaknys valgomos. Jos saldaus skonio, valgomos šviežios arba išvirtos.

Didelius gauromečių sąžalynus galima sutikti miško kirtavietėse, pakelėse. Ten paaugę kelis metus, dažniausiai,  išnyksta. Tad jei kažkada vienoje vietoje jų sutikote, kitą kartą gauromečių galite  neberasti.

Iš džiovintų gauromečio lapų paruošite skanią ir aromatingą arbatą. Skirtingai lapus fermentavus, išgaunamas įvairaus sodrumo aromatas. Gauromečio preparatai nepasižymi išskirtiniu šalutiniu poveikiu, tad jo arbatą galima naudoti reguliariai.

Kontraindikacijos

Neigiamo poveikio nepastebėta.

Vaistinės gauromečio savybės

Liaudies medicina siauralapį gaurometį naudoja sutrikus virškinimui ar medžiagų apykaitai, skaudant galvai, kamuojant nemigai. Iš gauromečio ruošiami preparatai tinka išoriniam naudojimui kompresams, kurie klojami esant ausų uždegimui.

Milteliais iš gauromečio žolės gali būti barstomos žaizdos.

Medicininiai tyrimai atskleidžia priešvėžines gauromečio savybes.

Žydintis gaurometis

Rinkimas ir laikymas

Gydomajam naudojimui pjaunama gauromečio žolė. Ji renkama augalui žydint, surinkus džiovinama gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje. Surinkta ir tinkamai laikoma vaistinė žaliava tinkama naudoti iki 3 metų.

Naudojimas maistui

Jauni gauromečio lapai naudojami kaip salotų pakaitalas. Iš džiovintų lapų arba fermentuotų ir paskui sudžiovintų lapų ruošiama arbata kuri plačiai naudojama Rusijoje ir Suomijoje.

Kai kur dedamas kaip papildas į šunų maistą.

Indėnai valgė jaunus gauromečio lapus bei nuluptus stiebus. Aliaskoje iš šio augalo gaminami įvairūs saldumynai: saldainiai, želė ar džemas.

Paplitimas

Lietuvoje auga vienintelė rūšis – siauralapis gaurometis. Randamas miškuose, dažnai vienas pirmųjų augalų gaisravietėse, mėgsta sausus durpingus dirvožemius. Kartais sudaro didelius sąžalynus. Dažnai visai išnyksta iš gaisravietės įsitvirtinus kitoms augmenijos rūšims. Lietuvoje dažnas.

Kiti faktai

  • Augalas medingas, lankomas bičių. Monoflorinis (surinktas daugiausiai iš vienos rūšies augalų) gauromečių  medus specifinio skonio.
  • Gauromečiai gali augti dirvoje užterštoje naftos produktais, todėl naudojami biologinės įvairovės atstatymui ekologinių avarijų vietose.
  • Prinokus gauromečio sėkloms gali būti renkami jų pūkai. Iš jų kažkada buvo verpiami knatai žvakėms, kimštos pagalvės.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti