Gudobelė, vienapiestė (lot. Crataegus monogyna Jacq.)

Retai išgirsime pasakojant apie vienapiestę gudobelę, mat liaudis mieliau šį augalą vadina krakatusu, jovaru. Kad ir kaip vadintume, šis augalas pasižymi ištirtomis ir ne tik liaudies taikomomis vaistinėmis savybėmis. Gudobelės žieduose bei uogose esančios medžiagos teigiamai veikia dėl senatvės ar po ligos  nusilpusios širdies veiklą, gerina širdies raumens kraujotaką.

Kontraindikacijos

Vartojant saikingai, pašalinio poveikio nepastebėta.

Vaistinės savybės

Liaudies medicina daugiausiai naudoja gudobelės žiedus bei vaisius.

Gudobelės vaisiai naudojami širdies negalavimams gydyti: gerina širdies raumens kraujotaką, atstato normalų širdies ritmą, saugo kraujagysles nuo senėjimo. Vaisių preparatai naudojami širdies raumeniui stiprinti esant jo nusilpimui dėl senatvės, asterosklerozės ar uždegimų.

Vaisių arba žiedų antpilas slopina spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia kaip silpni raminamieji.

Panašiomis vaistinėmis savybėmis pasižymi tiek vienapiestė tiek miškinė gudobelės.

Rinkimas ir paruošimas laikymui

Gudobelės žiedai renkami žydėjimo pradžioje, kol dar ne visiškai išsiskleidę. Surenkamos turi būti per trumpą laiką, nes greitai nužydi. Surinkti žiedai paskleidžiami plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje ir džiovinami iki 40 oC temperatūroje. Išdžiovinta žaliava laikoma sandariuose induose ir naudoti tinka iki 1 metų.

Gudobelės vaisiai renkami visiškai prinokę. Surinkti džiovinami iki 45 oC temperatūroje. Sudžiovinti būna rausvo atspalvio, apvalūs, blizgiu raukšlėtu paviršiumi, šiek tiek sutraukiančio skonio. Paruoštus gudobelių vaisius sandariuose ar tankaus audinio maišeliuose galima laikyti iki 2 metų.

Naudojimas maistui

Iš gudobelės uogų gaminami džemai, kompotai, spaudžiamos sultys, tačiau sulčių išeiga labai maža. Džiovinti vaisiai gali būti malami į miltus ir maišomi į kepinius, kuriems suteikia specifinį skonį bei aromatą.

Kai kur naudojami gudobelių ūgliai, kurie dedami į salotas bei mišraines. Tuo tarpų lapai naudojami kaip arbatos pakaitalas. Minimos ir džiovintos skrudintos gudobelių sėklos, kurios gali būti naudojamos kaip kavos pakaitalas.

Paplitimas

Vienapiestės gudobelės negausiai paplitusios visoje Lietuvoje. Labiausiai mėgsta saulėtas, tačiau auga ir šiek tiek pavėsingose vietose, pamiškėse, šlaituose. Lietuvoje sutinkamos 4 laukinės rūšys bei virš 20-ies introdukuotų.

Kiti panaudojimo būdai

Gudobelės auginamos soduose ir prie namų. Iš jų formuojamos gyvatvorės, kurios gali būti ir karpomos. Gudobelės sodinamos, kad šaknimis sutvirtintų šlaitus.

Šio augalo mediena pakankamai kieta, tad naudojama smulkiems dirbiniams.

Naudotos literatūros sąrašas:

  • [8] Gudžinskas Zigmantas. “Kur uogauti Lietuvoje” Kaunas: Šviesa, 2008. ISBN 978-5-430-05318-8.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4
  • [87] Gudžinskas, Zigmantas. „Lietuvos induočiai augalai“ Vilnius: Botanikos instituto leidykla, 1999. ISBN 9986-662-14-1

Susiję straipsniai

Komentarai