Augalai

Gyslotis (siauralapis ir plačialapis)

Vaistinis gyslotis

Plačialapis gyslotisPlačialapis gyslotis (Plantago major) – daugiametė gėlė. Lapai dideli, lygiakraščiai, elipsiški, ilgakočiai, sudaro pamatinę skrotelę. Žiedynkotis 10-50 cm aukščio, belapis, vagotas. Žiedynas – tanki, cilindriška varpa, susidedanti iš mažų gelsvai žalių žiedų. Šakniastiebis trumpas, storas, nuo jo eina kuokštinės šaknys. Vaisius – dėžutė. Sėklos rudos, smulkios. Lietui lyjant, sėklos pasidaro gleivingos, prilimpa prie žmogaus batų ar gyvūno kailio ir išnešiojamos dideliais atstumais. Paplitęs visoje Lietuvoje. Auga pakelėse, prie namų, tvorų, upių, ežerų pakrantėse, miškuose. Žydi gegužės – birželio mėn.

Siauralapis gyslotisSiauralapis gyslotis (Plantago lanceolata)- 5-50 cm aukščio gėlė. Skrotelę sudaro siauri, lancetiniai, lygiakraščiai, trumpakočiai lapai. Žiedai rusvi, susitelkę į trumpas, tankias varputes ant ilgų žiedynkočių. Dulkinės šviesiai geltonos. Vaisius – dvilizdė dėžutė. Sėklos iki 3 mm ilgio. Auga sausose pievose, miškų aikštelėse, dirvonuose. Paplitęs visoje Lietuvoje.

Medicinoje vartojami siauralapio ir plačialapio gysločio (dažniau renkami plačialapio gysločio) lapai. Jų gydomosios savybės vienodos. Lapai skinami visą vasarą. Džiovinami lauke, pavėsyje, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiūvusi žaliava turi būti žalia, silpno kvapo, silpnai kaiti.
Gysločio preparatais – plantagliucidu, gysločio sultimis gydomos skrandžio ir žarnyno ligos. Vaistinėse parduodamos gėlės sultys spaudžiamos iš plačialapio ir smiltyninio gysločio žolės. Jomis gydoma gastritas (kai normalus ar sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), lėtinis kolitas, skrandžio opa. Plantagliucidas atpalaiduoja spazmus, slopina uždegimą. 1/2 arba 1 arbatinis šaukštelis plantagliucido granulių ištirpinama 50 ml vandens ir geriama 2-3 kartus per dieną pusę valandos prieš valgį sergant hipoacidiniu (sumažėjęs rūgštingumas) gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige. Plantagliucidas nevartojamas sergant hiperacidiniu gastritu. Netinka jis ir skrandžio opai gydyti, jei padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Nustatyta, kad šviežių gysločio lapų sultys veikia bakteriostatiškai, todėl vartojamos pūlinėms žaizdoms, šunvotėms, furunkulams, vabzdžių sukandžiotoms vietoms gydyti. Tam pačiam tikslui tinka ir lapai. Ant pažeistos odos jie dedami švieži, nupjauti.

Vandeninė lapų ištrauka ir ekstraktas turi skrandžio liaukų sekreciją reguliuojančių savybių. Vartojami ir padidėjusiam, ir sumažėjusiam skrandžio rūgštingumui gydyti.
Gleivės, kurių yra gėlėje, mažina kvėpavimo takų jautrumą, todėl sergant bronchitu atsikosėjimui palengvinti daroma taip: valgomasis šaukštas žaliavos užpilamas stikline verdančio vandens, 15 min. maišoma, po to perkošiamą, ir per 2 kartus užpilas išgeriamas. Plačialapis ir siauralapis gysločiai nevartojami, kai yra pastoviai mažas skrandžio sulčių rūgštingumas.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama