Isopas, vaistinis (lot. Hyssopus officinalis)

Anksčiau naudoti rūšies pavadinimai

  • Yzopas, vaistinis

Sinonimai

Liaudis vaistinį isopą dar vadino: juozapukai, izopas, vaistinis juozapas, juozažolė.

Kontraindikacijos

Pasitaiko žmonių, kurie yra alergiški vaistiniam isopui.

Vaistinės savybės

Vaistinis isopas naudojamas sergant bronchų ligomis, lengvina atsikosėjimą, taip pat pasižymi virškinimą ir apetitą gerinančiomis savybėmis, mažina vidurių pūtimą. Žinomos prakaitavimą reguliuojančios savybės.

Išoriškai liaudies naudotas sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkama antžeminė, nesumedėjusi augalo dalis. Nuo antramečių ir senesnių augalų žolė gali būti pjaunama du kartus, kai augalas pradeda žydėti. Surinkta žaliava džiovinama sausoje, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje ar džiovykloje iki 40 laipsnių temperatūroje. Išdžiovinus atskiriamos sumedėjusios stiebų dalys, žolė susmulkinama, pilama į popierinius maišus ar sandarią tarą. Tinkamai laikant, sausoje ir vėsioje vietoje, gali būti naudojama iki 1 metų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • raugai
  • flavonoidai
  • kartumynai
  • dervos
  • pinokamfonas
  • cineolis
  • kamfenas
  • pinenas

Naudojimas maistui

Vaistinis isopas – prieskoninis augalas. Juo gali būti gardinamai gėrimai, skaninama mėsos, žuvies patiekalai, vėdarai, salotos bei troškiniai.

Paplitimas

Lietuvos teritorijoje natūraliai neauga, dažnai auginamas prie namų kaip dekoratyvinis ar prieskoninis augalas. Pasitaiko sulaukėjusių.

Kiti faktai

  • Augalas medingas, gausiai lankomas bičių.

Galerija

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [34] Gudžinskas Zigmantas, Rašomavičienė Birutė. „Lietuvos prieskoniniai augalai. Pamėgti ir mažiau žinomi, gerinantys savijautą ir nuotaiką“ Kaunas: Šviesa 2008. ISBN 978-5-430-04825-9

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: rugsėjo 30, 2016

Komentarai