Juodgrūdė, sėjamoji (lot. Nigella sativa)

Kontraindikacijos

Naudojant juodgrūdes, šalutinis poveikis nepastebėtas.

Vaistinės savybės

Juodgrūdžių sėklose kaupiasi medžiagos, kurios pasižymi pilvo pūtimą slopinančiomis, laktaciją skatinančiomis, šlapimą bei tulžį varančiomis savybėmis. Išoriškai juodgrūdžių preparatai naudoti pūlingoms žaizdoms gydyti.

Rinkimas ir laikymas

Vaistinei žaliavai renkamos juodgrūdžių sėklos. Rugsėjo-spalio mėnesiais, nupjovus visą augalą, surinkta žaliava džiovinama paskleidus plonu sluoksniu. Baigus džiūti nukuliamos sėklos. Tuomet jos baigiamos džiovinti. Supilamos ir laikomos tankiuose maišuose, tinka naudoti iki 2 metų. Reikia apsaugoti nuo graužikų.

Augale aptinkamos cheminės medžiagos

  • karvakrolis
  • karvonas
  • limonenas
  • timochinonas
  • p-cimenas
  • nigelonas
  • nigeliminas
  • aliejai

Naudojimas maistui

  • Juodgrūdės sėklos naudojamos kepiniams, ypač mieliniams, pagardinti, apibarstyti. Kai kur jų būtinai dedama į naminį kvietinių miltų pyragą.
  • Galima dėti kaip prieskonį raugiant ir marinuojant.
  • Tinkamas apibarstyti salotas, ruošti grūstų sėklų pabarstams, valgomiems su įvairiais patiekalais.

Paplitimas

Lietuvoje juodgrūdės savaime neauga (nurodoma, kad gali savaime augti viena rūšis – dirvinė juodgrūdė), tačiau keletas rūšių auginamos kaip dekoratyviniai, prieskoniniai ar aromatiniai augalai. Be sėjamosios juodgrūdės dažnai auginama darželinė juodgrūdė.

Naudotos literatūros sąrašas

  • [56] Autorių kolektyvas. „Lietuvos TSR Flora VI“ Vilnius: Mokslas 1980.
  • [19] Ragažinskienė Ona, Rimkienė Silvija, Sasnauskas Valdas. “Vaistinių augalų enciklopedija”, Kaunas: Lututė, 2005. ISBN 9955-575-73-5
  • [83] K. Obelevičius, S. Petkevičiūtė, E. Šeinauskienė. „Prieskoninių augalų ir jų vartojimo žinynas“ Kaunas: Lututė, 2011. ISBN 978-9955-37-127-4

Susiję straipsniai

Straipsnis papildytas: liepos 28, 2016

Komentarai