Augalai

Juodoji drignė

Juodoji drignė

Juodoji drignė (Hyoscyamus niger) – dvimetė, 20-100 cm aukščio, nemalonaus kvapo gėlė. Stiebas stačias, storas, dažniausiai šakotas. Apatiniai lapai dideli, kotuoti, ties stiebo pamatu sudaro skrotelę, kuri per žydėjimą atmiršta. Stiebas ir lapai apaugę lipniais liaukiniais plaukeliais. Iš lapų pažastų ir stiebo viršūnėje išauga nešvariai gelsvos spalvos žiedai, išraizgyti tamsiai violetinė­mis gyslelėmis. Šaknis stora, šakota. Vaisius – dvilizdė dėžutė. Sėklos tamsiai rudos, apvalios.

Juodoji drignė paplitusi visoje Lietuvoje. Gėlė auga šiukšlynuose, dykvietėse, panamėse, pakelėse, upių pakrantėse, tačiau yra apyretė. Žydi birželio – rugsėjo mėn.

Vaistinė žaliava – gėlės lapai. Skinami augalui žydint. Gėlė labai nuodinga, todėl rinkti vaistinę žaliavą reikia su pirštinėmis ir apsauginiais akiniais. Kad neapsinuodytų vaikai, dažnai jų lankomose vieto­se augančias drignes reikia išrauti ir sunaikinti. Žaliava džiovinama palėpėje, paskleista plonu sluoksniu ant audinio arba popieriaus, retkarčiais pavartant (išdžiūsta per 5-7 dienas), arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 60° C temperatūroje. Reikia džiovinti skubiai, nes žaliava greitai juoduoja. Išdžiūvę lapai esti pilkai žali su ryškiomis gyslomis. Kvapas svaiginantis, nemalonus. Žaliavos ragauti negalima!

Drignė turi stipriai veikiančių alkaloidų – hiosciamino, atropino, skopolamino, rauginių medžiagų, todėl gydymui vartojama nuo senų laikų. Didesni žolės kiekiai organizmą veikia toksiškai, todėl prieš vartojant augalo prepa­ratus būtina pasitarti su gydytoju.

Vaistams drignė vartojama ribotai. Iš durnaropės ir drignės lapų gamina­mas antiastmatinis mišinys – astmatinas. Jis išleidžiamas cigaretėmis ir rūkomas sergant bronchine astma. Astmatinas vartojamas atsargiai. Perdo­zavus atsiranda sausumas burnoje, sutrinka regėjimas, sunku nusišlapinti, išsituštinti, padažnėja širdies ritmas. Taip atsitikus, preparato dozė mažina­ma, arba, leidus gydytojui, vartojami kiti analogiško veikimo vaistai.

Drignės alkaloidai, kurių ypač gausu sėklose, veikia psichiką, o didelės jų dozės paralyžiuoja kvėpavimo centrą.

drignėPaplitimas. Auga šiukšlynuose, pakelėse, dykvietėse, panamėse, pakrantėse ir kartais laukuose. Ją galima ir auginti. Randama visoje Lietuvoje. Apyretė.

Veikliosios medžiagos. Visose drignės dalyse yra alkaloidų (hiosciamino, atropino, skopolamino): šaknyse – 0,15-0,18%, lapuose – iki 0,10%, stiebuose – apie 0,02%, sėklose – 0,06-0,10%; glikozidų: hioscipikrino, hioscerino ir hioscirezino; cholino, vitamino C, organinių rūgščių ir nedidelis eterinio aliejaus kiekis. Sėklose yra iki 34% riebalų.

Paruošimas. Vaistinei žaliavai vartojami drignės lapai (Hyoscyami folia), rečiau lapuotos augalo viršūnės (Hyoscyami herba), kartais ir sėklos, kuriuos yra ypač nuodingos. Pirmaisiais metais lapų derlius nuimamas vasaros pabaigoje, kai lapai jau nebeauga. Antraisiais metais lapai skinami žydėjimo pradžioje arba vaisių mezgimosi laikotarpiu. Lapai skinami sausu oru, apsaugai naudojant pirštines ir akinius. Lapai džiovinami tamsioje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriausia palėpėje su skardiniu stogu. Iš 1 kg šviežių lapų gaunama 160-180 g sausų. Augalas labai nuodingas, todėl žaliava laikoma sandariuose induose atskiroje tamsioje patalpoje. Tinka vartoti 2 metus.

Naudojimas. Drignės preparatai vartojami lygiųjų raumenų spazmams raminti (tiesiosios žarnos, gimdos kaklelio, šlapimo kanalo ir kt.). Lapai įeina į antiastminės arbatos mišinį, o alkaloidai – į aerono sudėtį. Iš lapų gautas aliejus vartojamas įtrynimams, esant reumatiniams ir neuralginiams skausmams, podagrai.

Iš drignės alkaloidų plačiausiai vartojamas atropinas, kuris sumažina seilių, prakaito, ašarų ir riebalinių liaukų sekreciją, išplečia vyzdį. Atropinas vartojamas, sergant bronchine astma, opalige su žarnyno spazmais, akių ligomis. Skopolaminas slopina centrinę nervų sistemą. Jis vartojamas skausmams malšinti gimdymo metu, sergant kai kuriomis psichinėmis ligomis.

Kontraindikacijos. Augalas labai nuodingas, todėl drignės preparatus turi skirti tik patyręs fitoterapeutas. Juos draudžiama vartoti į vidų sergant širdies ligomis. Drignė didina akispūdį. Nevartojama neštumo metu.

Apie autorių

Justinas Pakalnis

Justinas Pakalnis

Negaliu tiksliai pasakyti, kada mane pažįstantys žmonės ėmė vadinti žolininku. Dar vaikystėje senelis visuomet pasiimdavo drauge į laukus kur jis kantriai pasakojo man apie kiekvieną žolelę, o aš įdėmiai klausydavau. Vakarais rišdavome surinktas gėrybes į pundelius ir kabindavome šiaurinėje trobos pusėje esančioje verandoje.

Teksto komentarai

Komentuoti

Reklama

Reklama